Daugiabučių renovacija-paskutinio gyventojų sluoksnio įtraukimas į paskolų liūną

  Pradėdami tirti bet kokį nusikaltimą, tyrėjai visų pirma aiškinasi kam buvo naudingas šis nusikaltimas. Įsibėgėjusi daugiabučių namų renovacija daugeliui gyventojų pradeda kelti abejonių, ar šis procesas iš tikrųjų buvo naudingiausias jiems, daugiabučių namų gyventojams. Panagrinėkime ir mes šį klausimą taip, kaip tiriami dauguma nusikaltimų – kam labiausiai buvo naudinga ši renovacija. Daugiabučių namų modernizavimui startą Lietuvoje davė tuometinis Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Masinės informavimo priemonės plačiai palaikė šią iniciatyvą ir keletą mėnesių iš eilės populiariausiuose info priemonėse sklandė reklama, raginanti gyventojus imtis daugiabučių atnaujinimo darbų. Visuomenei buvo įrodinėjama, kad dauguma daugiabučių yra pasenę ir žmonės už šildymą moka per daug, todėl būtina renovuotis. Buvo atlikta aibės tyrimų, kuriais remiantis argumentuotai įrodinėjami renovacijos privalumai. Finansinius gyventojų sunkumus pasisiūlė išspręsti bankai, suteikdami žmonėms paskolas, valstybė įsipareigojo dengti dalį išlaidų. Saldūs valdžios ir bankų pasiūlymai tikrai skambėjo viliojančiai. Tačiau ar tikrai valdžia modernizuoti daugiabučius gyventojus įtikino vien tik gražiais žodžiais? Deja ne. Niekam ne paslaptis, Lietuvos daugiabučiuose daugiausia gyvena  pensininkai, daug butų yra išpirkusios savivaldybės, kuriuose įkurti socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Daugelis tokių gyventojų gauna kompensaciją šildymui. Su socialiniuose būstuose gyvenančiais viskas aišku, savivaldybės nesispyriojo, tačiau kitiems vargingai gyvenantiems šią kompensaciją buvo pagrasinta atimti, jei pastarieji atsisakys namo renovacijos. Kad daugiabutyje prasidėtų atnaujinimo darbai, sutikimą turi pareikšti 51% šio namo gyventojų. Vilionėmis ir grasinimais renovacijos iniciatoriai šį skaičių nesunkiai pasiekė ir daugelyje šalies savivaldybių prasidėjo ilgai strigusi renovacija.

O dabar apie pinigus, kuriuos paskaičiavus atrodo greitai suprasime, kam labiausiai naudinga renovacija. Analizuojant šį procesą rišimės prie vidutinio dydžio, todėl skaičiai bus kažkiek netikslūs, bet dėl to esmė nepasikeis. Vidutiniškai Lietuvoje renovacijos laukia 35 000 daugiabučių. Viename daugiabutyje vidutiniškai yra 60 butų, kurių kiekvienam modernizavimas kainuotų apie 6000 EUR. Skaičiuojant preliminarias renovacijas kainas vienam kv. m vertinti daugiabučiai, pasirinkę įgyvendinti tik standartinį, taigi, pigiausią energiją taupančių priemonių paketą. Į jį įeina sienų ir stogo šiltinimas, langų keitimas, šildymo sistemos atnaujinimas. Iš viso vieno daugiabučio atnaujinimas vidutiniškai atsieina 360 000EUR . Šią finansinę bėdą pasisiūlę išspręsti skandinavų bankai siūlo paskolas su 3% metinių palūkanų. Paskolos išmokėjimą taikykime taip pat vidutinį, pvz. 15 metų. Per metus vienas daugiabutis bankui sumokės 10 800EUR palūkanų, per 15 metų 162 000EUR. Vien 2015 metais atnaujinimo darbai prasidėjo apie 800 namų, tai reiškia kad jų gyventojai po metų bankams sumokės apie  129 600 000EUR palūkanų. Pažiūrėkime, kiek bankai uždirbtų, jei Lietuvoje būtų atnaujinti visi renovacijai numatyti daugiabučiai. 35 tūkst daugiabučių dauginame iš vieno daugiabučio  15 metų laikotarpio 162 000EUR sumokamų palūkanų, gauname siaubingai atrodantį skaičių 5 mlrd. 670mln. EUR.

Įdomiausia tai, kad bankai niekuo nerizikuoja. Pinigus statybų bendrovėms  jie išmoka tik už jau atliktus darbus, nei cento į priekį neduoda. Dėl to užsiimančios daugiabučių namų modernizavimu statybos bendrovės patiria daug sunkumų, kenčia patys užsakovai, gyventojai. Ne viena statybos firma nepakėlusi finansinės naštos dėl šio proceso jau bankrutavo. Kai kurie gyventojai artėjant žiemai liko su išmontuotomis šildymo sistemomis, o kai kurie net su išardytais langais.

Apie renovacijos atsipirkimą  taip pat kyla daug klausimų.  Įvairiais paskaičiavimais renovacija atsiperka vidutiniškai po 20 metų. Taigi vyresni, kurių ir yra daugiausia daugiabučiuose gyventojai  apskritai gali nesulaukti kada atsipirks tas modernizavimas, tačiau jų palikimą gavę giminaičiai ir toliau turės mokėti paskolą bankams. Valstybės remiamos lėšos daugiabučių atnaujinimui yra mokesčių mokėtojų pinigai, todėl dabartiniai pensininkų vaikai netiesiogiai prisideda prie  renovacijos jau dabar, kitą dalį ir palūkanas jiems teks sumokėti, kai šie butai palikimu liks jiems.

2008 metais darbingo amžiaus lietuviai lengvai užkibo dar už vieno  triuko. Dirbtinai išsipūtus ekonomikai daugelis susigundė bankų siūlomomis paskolomis. Įsipareigojimus dvidešimčiai ir daugiau metų finansinėms bendrovėms pasirašė didžioji dalis jaunų, darbingų žmonių. Kritinei masei prisiskolinus pinigų, nekilnojamojo turto burbulas sprogo, dėl to dauguma dabar gyvena emigracijoje, šalyse, kurios ir yra bankų savininkės Lietuvoje. Taip dirbdami Skandinavijos regione ir mokėdami palūkanas čia Lietuvoje, savo uždirbtus pinigus lietuviai vėl gražina į tas šalis, kuriose jie ir dirba. Tik ar jie supranta, kas privertė juos išvažiuoti iš Lietuvos. Šių laikų jaunimas smarkiai klimpsta į greitųjų kreditų liūną, vieni iš susilaikiusių nuo bankų pinklių buvo likę tik Lietuvos pensininkai, tačiau atrodo ir jiems buvo surastas „apynasris”.

Dabar įvertinę viską pasakykite, kam labiausiai naudinga renovacija?

meslaisvi.lt