Lygių galimybių šalyje nelygios galimybės rinkimuose
2015 metais kovo 1 dieną Lietuvoje vyks Savivaldybių Tarybų rinkimai. Norintys juose dalyvauti jau gali pradėti ruošti reikiamus dokumentus. Nuo spalio 1-os dienos prasidėjo politinė kompanija. Šiuose rinkimuose bus keletas naujovių. Tiesiogiai bus renkami merai, o kandidatų sąrašus į Savivaldybės Tarybos narių gretas galės išstatyti ir visuomeniniai komitetai. Pastarasis dalykas ir patraukė mūsų dėmesį. Tam, kad toks komitetas galėtų teikti savo sąrašą rinkimams, jo narių skaičius privalės būti dvigubai didesnis nei renkamas Savivaldybės Tarybos narių skaičius. Tuo tarpu rinkimuose dalyvaujančioms politinėms partijoms pakanka pusę renkamų Savivaldybės Tarybos narių skaičiaus sąrašo. Tokiu metu, kuomet mūsų valstybėje sparčiai didėja emigracija, suburti visuomeninį komitetą, kuris galėtų dalyvauti rinkimuose praktiškai neįmanoma. Paimkime Pagėgių Savivaldybės pavyzdį. Šios savivaldybės Tarybos narių skaičius yra 21, tam kad išstatyti visuomeninį sąrašą rinkimams reiktų suburti 42 gyventojus, o partijai reikės tik 11 žmonių. Tokia nelygybė dar kartą patvirtina, jog Lietuvoje smarkai įsitvirtinusios politinės partijos ir toliau nori diktuoti savo sąlygas visiems valstybės gyventojams. Ar bus tokių visuomeninių komitetų, kurie sugebės suburti bendraminčius rinkimams pamatysime jau greitai, o jei tokių ir atsiras neabejojamai dėl mandatų rungtis jiems teks nelygioje kovoje su politinėmis partijomis.
meslaisvi.lt
„Šiuose rinkimuose bus keletas naujovių. Tiesiogiai bus renkami merai”
————————–
Ir kokia iš to nauda , gal tam ,kad kas savo plike papuoštu karūna ir pasiskelbtu ‚ kunigaikšči“‘.
Demokratija turi eiti iš apačios ar pamiršo tai komuniagos kas parašyta buvo TSKP įstatuose. pamiršo , tai pasiimkite jie pas jūs padėti dėžutėje šalia „partbilieto“.
Iš to seka , kad dauguma partijų esančiu seime yra įtraukusios į savo programas , kad tiesiogiai būtu renkamas seniūnas , ši dalyką ignoruoja ir iš kart imasi nuo „kunigaikščio „ karūnacijos (tas kas investuos į rinkimus daug , tas ir bus išrinktas , tokia jau taisyklė) , tačiau jei žmonės savo seniūnijoje rinktu seniūną ir tuo pačiu jis būtu deleguotas nuo seniūnijos į savivaldybe (tarybos nariu) , tai jau jis tikrai atstovaus savo seniūnijai ir efektyviau spręstu savivaldos reikalus (jei ne, tai seniūnijos žmonės ji nedelsiant atšauks). Tegul tada į kitas laisvas tarybos vietas užima kiti save iškėlę visuomeniniai judėjimai , partijos ar individualiai, va tada pasirodys , kad partijoms savivaldoje nėra ką veikti , nes vienaip ar kitaip jos tokias koalicijas nesuprantamas sudaro , kad net plaukai šiaušiasi , o visa tai įvyksta tik dėl pinigų , tai štai kur priminis interesas , o ne žmonių gerovė.