Valstybės propaganda: gyventojai mano, kad ES lėšos naudojamos vis skaidriau

Finansų ministerijos užsakymu Gyventojų reprezentatyvią apklausą 2013 m. gruodžio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, 2012 m. kovo mėnesį – rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Šios niekam nežinomos kompanijos neva apklausė gyventojus ir nustatė, kad pastarieji teigia, jog ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje skaidrėja.

Tuo tarpu Informacijos analizės asociacija  atliko kitokio tipo apklausą. Visuomenininkai   skambino ir klausė atsitiktinių žmonių ar jiems teko dalyvauti  apklausoje, kurią neva atliko „Spinter Tyrimai“ ir „Baltijos tyrimai“ Deja, bet nepavyko rasti nei vieno Lietuvos piliečio kuris būtų pakliuvęs į šiuos tyrimus. Kyla klausimas, ar tokios apklausos yra iš vis daromos? Manome kad ne. Greičiausiai nepajėgiančios susitvarkyti su ES lėšų grobstymu, valstybinės institucijos sugalvojo švelninti situaciją ir gyventojams paskleidė propagandinį straipsniuką, atseit padėtis valdoma ir Lietuvos piliečiai tą mato. Deja, bet  Lietuvoje kol kas galioje senos Tarybinės santvarkos modelis, kuomet Valstybės kontroliuojamos informavimo priemonės pranešdavo tik geras žinias.

Žemiau galite paskaityti finansų ministerijos tinklapyje publikuojamą propagandinį straipsnį:

Vilnius, kovo 3 d. Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, vis daugiau gyventojų junta ES lėšų skyrimo Lietuvai naudą. Sociologai pastebi, jog įvyko skepticizmo lūžis – didesnė dalis respondentų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti, ar ES lėšos naudojamos skaidriai, taip pat skaidriau vertina ir patį lėšų panaudojimą.

42 proc. gyventojų teigia, jog jiems pakanka informacijos, kad galėtų įvertinti ES lėšų skyrimo skaidrumą, kai 2012 m. kovą taip teigė tik 25 proc. respondentų. Palyginti su ankstesnės apklausos duomenimis, gyventojų, kuriems informacijos nepakanka, procentas sumažėjo nuo 27 iki 20 procentų. Taip pat 15 proc. padidėjo gyventojų, teigiamai vertinančių ES lėšų skyrimo skaidrumą, dalis.

Finansų ministras Rimantas Šadžius atkreipia dėmesį, jog mažėjantis gyventojų kategoriškumas rodo skepticizmo lūžį. „Lūžiui neabejotinai daugiausiai įtakos turi faktas, jog Lietuva jau kelerius metus iš eilės yra tarp sėkmingo ES lėšų panaudojimo lyderių. Antra, teisėsaugos institucijos vis dažniau praneša apie išaiškintus sukčiavimo atvejus ir nustatytus pažeidimus – gyventojai gali įsitikinti, jog ES lėšomis finansuojami projektai griežtai kontroliuojami, o kaltininkai – baudžiami. Trečia, gyventojai asmeniškai jaučia ES lėšomis finansuojamų projektų naudą“, – sako R.Šadžius.

Projektų nauda gyventojams ir domėjimasis ES skiriamomis lėšomis glaudžiai susijęs. Remiantis apklausos duomenimis, galima daryti išvadą, kad naudingų projektų įgyvendinamas turi įtakos bendram gyventojų domėjimuisi ir sparčiai augančiam žinių lygiui apie ES skiriamas lėšas Lietuvai: jeigu gyventojas jaučia naudą, domisi konkrečiu finansuojamu projektu, ieško informacijos, tai ir patį ES investicijų naudojimą vertina kaip skaidresnį. „Kitaip tariant – kuo daugiau domiesi, tuo daugiau sužinai, o lengvai prieinamos informacijos gausą ir turinį vertini kaip skaidrumą“, – teigia finansų ministras Rimantas Šadžius ir priduria, kad šiuo atveju itin svarbų vaidmenį atlieka didesnis informacijos prieinamumas.

Apklausos duomenimis, net 6 iš 10 gyventojų teigė asmeniškai juntantys Lietuvai skiriamų ES lėšų naudą. Pastebėtina, jog vertinimai tapo nuosaikesni. Atsakymo variantą „nepajutau“ rinkosi mažiau respondentų, iš neigiamų atsakymų daugiau buvo pasirinkusiųjų „greičiau nepajutau“.

Paprašyti įvardyti, kokiose srityse gyventojai pajuto ES lėšų skyrimo Lietuvai naudą, dažniausiai buvo minimi transportas ir keliai (58 proc.), žemės ūkis ir kaimo plėtra (37 proc.), švietimas (33 proc.), aplinkosauga (17 proc.), sveikatos priežiūra (15 proc.), kultūros paveldas ir gamtos išsaugojimas (15 proc.), turizmas (12 proc.)  ir t. t.

Struktūrinės paramos valdymo departamentas
(8 5) 2199 304
Esparama@finmin.lt
www.esparama.lt

Viešųjų ryšių skyrius
(8 5) 2390 022
vrs@finmin.lt
www.finmin.lt

 

Informacijos analizės asociaciją

meslaisvi.lt