Psichiatrijos ligoninės vėl teisingumo sargyboje
Alvydas Medalinskas
Kai išgirdau šią istoriją, prisipažinsiu, negalėjau patikėti savo ausimis. Tačiau įvykiai yra realūs, jų herojai – taip pat. Tik kyla klausimas, ką apie tai mano aukščiausieji mūsų šalies teisėsaugos pareigūnai ir valdžia, raginanti žmones kovoti už savo teises. Ypač tie valdžios žmonės, kurie kviečia nesitaikstyti su oligarchų ir monopolininkų savivale.
Ne paslaptis, kad gavę sąskaitas už komunalines paslaugas, šilumą, atliktus ar tik tariamai atliktus darbus mūsų namuose neretai nežinome, už ką mokame. Aukščiausieji valdžios pareigūnai ragina žmones būti pilietiškus, domėtis ir netylėti. Tvirtinama, kad kilus bėdų juos apgins teismai, pašaukti teisingumui įgyvendinti.
Kauno miesto Eigulių rajono daugiaaukščio namo bendrijos pirmininkas Afredas J., gavęs 20 tūkst. litų sąskaitą už šildymą ir kitus darbus, atliktus „Kauno energijos“, nepasielgė taip, kaip pasielgtų daugelis iš mūsų. Jis neužsimerkė žiūrėdamas į skaičiukus, kurie ten surašyti, ir nepuolė šios sąskaitos apmokėti, bet panoro išsiaiškinti, kokie darbai buvo atlikti jo name ir už ką reikia mokėti. Be to jis ant kojų sukėlė aplinkinių namų gyventojus ir sužinojo, kad visi jie taip pat gavo sąskaitas be realaus pagrindimo apie atliktus darbus.
Remiantis įstatymais, kuriuos kiekvienam iš mūsų dera išmanyti, namą prižiūrinti įmonė ar organizacija negali atlikti jokių darbų, nesuderinusi su šio namo bendrijos pirmininku ar jo įgaliotu atstovu. Tačiau, kaip išsiaiškino šie aktyvūs kauniečiai, nė vienam iš šių gyvenamųjų namų nebuvo pateiktas aktas su gyventojų pritarimu darbams, už kuriuos pareikalauta mokėti. Kauno gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkai teigia, kad „Kauno energija“ neturi aktų už 500 mln. litų apie 1990 ir 2001 metais esą atliktus darbus.
Kauniečiai 1999 metais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Bylą tyrusi teisėja neįžvelgė nieko blogo „Kauno energijos“ veiksmuose. Tada gyventojai kreipėsi į Teisingumo ministeriją (TM), prašydami atsakyti, kokia yra teisėjos ir Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko (juo tada buvo teisėjas Rimantas Sipavičius) atsakomybė už bylos nuosprendį. TM atsakė, kad teismo pirmininkas tiesiogiai atsakingas už administracinių bylų eigą. Byla perduota Kauno apygardos teismui, tačiau ir ten teisėjas Algimantas Kukalis pripažino žemesnės instancijos teismo sprendimą. Pripažino, nors nei apylinkės, nei apygardos teisme gyventojai taip ir nepamatė aktų su jų parašais už tarsi ir atliktus darbus.
2001 metais buvo surašytas raštas generaliniam prokurorui ir teisingumo ministrui, reikalaujant iškelti baudžiamąją bylą Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui R.Sipavičiui už esą tyčinį dokumentų klastojimą ir minėtų dokumentų, aktų slėpimą.
Tuomet veiksmas pakrypo kita linkme – teisėsauga kartu su „Kauno energija“ ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Išsiaiškinus, kad šios akcijos organizatorius yra inžinierius Alfredas J., jam buvo išsiųstas asmeninis ieškinys sumokėti… reikalaujamą sumą už darbus, kurių aktas nebuvo pateiktas. Alfredas J. atsisakė tai daryti. Tada į namą atėjo „Kauno energijos“ atstovas. Tarp „Kauno energijos” atstovo ir Afredo J. įvyko susistumdymas, nes jis, esą vykdydamas gyventojų valią ir teismo sprendimą, nenorėjo leisti „Kauno energijos“ atstovui sukioti šilumos prietaisų.
Alfredas J. atsidūrė teisme, šį kartą – už „Kauno energijos“ atstovo sumušimą. Teismas ragino atsiprašyti, bet kaunietis atsisakė. Tuomet vyras to paties Kauno miesto apylinkės teismo, kuriam vadovavo R.Sipavičius, sprendimu buvo pasodintas už grotų. Iš pradžių 1 mėnesiui – į Lukiškes, o paskui 2 mėnesiams – į Pravieniškes. Vėliau priemonių prieš Alfredą J. ėmėsi ir prokurorai. Vyrą iškvietė į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl kauniečių skundo, parašyto generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, prašant nubausti teisėją R.Sipavičių už, jų teigimu, dokumentų slėpimą ir klastojimą, tačiau prokurorai priverstinai jį nusiuntė… pas Kauno psichiatrus. Be to, į Kauno prokurorus kreipėsi ir teisėjas A.Kukalis, teigdamas, kad vyras jį šmeižia.
Tačiau Alfredas J. nenurimo ir toliau ieškojo teisybės. 2009 metais kauniečiai vėl reikalavo Generalinės prokuratūros duoti atsakymą dokumentų klastojimo byloje. Ir vėl – tyla.
Ją pajutusi, toliau ėmė veikti Kauno teisėsauga. 2012 metais Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Alfredas J. jau mėnesiui buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę. O netrukus teisėjas A.Kukalis kreipėsi į teismą, reikalaudamas už padarytą moralinę žalą jam sumokėti 30 tūkst. litų, o Alfredą J. pasodinti už grotų 2 metams. Inžinieriaus, panorusio daugiau teisingumo mūsų valstybėje ir besivadovaujančio aukščiausiųjų šalies politikų raginimais ginti savo teises, netylėti, vargai toliau tęsiasi.
Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad šioje byloje dalyvavę Kauno teisėjai tarsi gyvena sovietinės prievartos laikais, kai už grotų ir į psichiatrijos ligonines kišdavo tuos, kurie buvo nepalankūs sistemai. Kyla klausimas, ar šie vargai turėtų būti tik inžinieriaus Alfredo J. rūpestis, ar mūsų visų?
Teisėjas R.Sipavičius, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, sakė, kad bylos neprisimena…