Pagėgių Katalikų bažnyčios varpo dūžių garsas viršija leistinas triukšmo normas
Pagėgių Katalikų bažnyčios varpinė meslaisvi.lt nuotr.
Triukšmas- Nematomas, fiziškai nejaučiamas jūsų sveikatos griovėjas. Daugelis į jį numoja ranka net nesusimastydami, kad būtent triukšmas gali būti prastos savijautos priežastimi.
Impulsinis garsas – garsas, susidedantis iš trumpų garso slėgio pliūpsnių. Nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį. Tokį nepastovų triukšmą skleidžia Pagėgių Katalikų bažnyčios, įsikūrusios miesto centre, varpinė. Nežinome visų šią religiją išpažįstančių tradicijų, tačiau šios varpinės varpas mažiausiai vieną kartą per dieną primena apie save. Daro jis tai garsiu skambėjimu, nuo kurio aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojams tenka užsidarinėti langus bei kimštis ausis.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymas skelbia, kad maksimalus leistinas garso slėgio lygis gyvenamųjų namų aplinkoje nuo 6 val. ryto iki 18.00 vakaro leidžiamas iki 60 dB, o ekvivalentinis 55 dB. Būtent tokiu paros metu dažniausiai ir muša Pagėgių Katalikų bažnyčios „gongas”. Jo skleidžiamas triukšmas pasiekia 69 dB maksimalų garso slėgį ir 65 dB ekvivalentinį.
Matavimo rezultatai.(Rekomenduojame susimažinti garsą)
Iš šių rezultatų matome, kad kiekvieną dieną skambindami varpu, Pagėgių Katalikų Dievo tarnai pažeidžia žmogiškus įstatymus.
Jeigu matuotas garso slėgis viršija vos vieną decibelą, nereikėtų į tai numoti ranka, nes decibelas yra įdomus dydis, kuomet vienetinė jo išraiška yra didesnė už žemesnę 10 kartų. Tai reiškia jeigu 1dBA garso slėgis padidėtų vienu decibelu, gal tai ir nebūtų labai daug, tačiau jei 65dBA garso slėgis padidės vienu decibelu, tuomet triukšmas pasikeis pastebimai.
Savo širdies plakimą žmogus girdi 10 dBA garsu, 30 dBA triukšmą sukelia lapų šlamėjimas, laikrodžio tiksėjimas, 40 dBA – šnabždesys, 50 dBA – lietus bei įprastinė kalba, 70 dBA – garsi kalba, 90 dBA – riksmas, 95-110 dB – motociklas, 120 – greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos, 140 dB – reaktyvinio lėktuvo variklio gausmas. Miesto ir buities prietaisų keliamas triukšmas siekia nuo 40 iki 100 dBA. Fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų.
Dėl triukšmo nespecifinio poveikio organizmui labiausiai veikiama centrinė nervų sistema: galvos skausmai, svaigimai, blogėja dėmesys, atmintis, sutrinka miegas, vystosi neurozės. Šie pakitimai dažnai išsivysto anksčiau, nei sutrinka klausa.
Triukšmas, kaip lėtinis stresas, sukelia patologinius pakitimus širdies ir kraujagyslių sistemoje. Įrodyta, kad ilgą laiką veikiant triukšmui, žmonės dažniau serga hipertonine liga, ateroskleroze, išemine širdies liga, triukšmas slopina skrandžio sulčių sekreciją ir rūgštingumą, ilgainiui gali išsivystyti gastritas, opaligė.
Triukšmas ypač kenkia vaikams ir jaunuoliams. Jų klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau pažeidžiama. Dėl ypač stipraus impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30-40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14 – 20 m., klausa yra pažeista. Be to, impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis dirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus elgesį, skatina individo grubumą, agresyvumą, sumažėja mokymosi rezultatai, motyvacija.
Taigi, bažnyčia gali suteikti ne tik ramybę.
meslaisvi.lt