Lietuvių tautininkų sąjungos požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje

                         Lietuvių tautininkų sąjunga,  pasigesdama platesnių svarstymų dėl Lietuvos ateities, apgailestaudama dėl Lietuvos politinių partijų vengimo giliau pažvelgti į naują Lietuvos geopolitinę padėtį ir ryžtingai pasitikti Tautai kylančius naujus iššūkius,  matydama įsigalinčius vienpusiškų ir paviršutiniškų vertinimų papročius Lietuvos viešojoje erdvėje, nerimaudama dėl blogėjančios Tautos būklės ir dėl didėjančio valstybės susvetimėjimo, tikėdama Tautos dvasia,  kūrybinėmis galiomis  ir gyvybingumu, turėdama viltį,  kad Lietuva suras savo kelią į ateitį,  žinodama, kad tautinė mintis yra artima daugeliui lietuvių, skelbia ir siūlo viešajam Tautos teismui šias nuostatas,  ginčijančias šiandien Lietuvos politikoje vyraujantį požiūrį:

1. Europos Sąjunga – ne Tėvynė. Kiekvieno lietuvio Tėvynė – Lietuva. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi būti lojalus ne „Briuseliui“ ar „Kremliui“, bet tik savo šaliai.

2. Europos Sąjunga – ne tikslas. Narystė Europos Sąjungoje – nėra tikslas pats savaime, bet tik vienas iš būdų Tautai įgyvendinti ilgalaikius strateginius tikslus. Nepaisant nemažos naudos, tai rizikingas pasirinkimas, kuris ne tik gali, bet ir privalo būti nuolat analizuojamas, vertinamas ir visapusiškai tikrinamas, kiek jis atitinka bendruosius Tautos interesus ir konstitucinius valstybės pamatus.

Tautininkai, skirtingai nei kitos politinės jėgos, Europos Sąjungą suvokia ne kaip tikėjimo ir garbinimo objektą. Tauta referendumu pritarė stojimui į Europos Sąjungą, todėl mes gerbiame šį pasirinkimą. Bet Tautos gerovės vardan liksime nuoseklūs „eurokritikai“: atidžiai stebėsime ir kritiškai vertinsime ne tik Europos Sąjungą, kaip struktūrą, bet ir mūsų šalies gebėjimus veiksmingai ir prasmingai joje dalyvauti.

3. Europos Sąjunga – ne valstybė. Mūsų Tauta savo suverenumo niekam neatidavė. Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai nereiškia, kad mūsų valdžios pareiga beatodairiškai vykdyti nurodymus “iš aukščiau”,  juolab, kad ir tų nurodymų dažnai nebūna. Tautininkai priešinosi ir priešinsis Tautos valios klastojimui, kai pasinaudojant referendumu dėl stojimo į Europos Sąjungą siekiama savavališkai keisti Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungoje sąlygas. Akivaizdus tokio elgesio pavyzdys – gėdingas sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimas Seime.

Lietuviai turi išnaudoti visas galimybes tautinės valstybės stiprinimui. Niekada nesutiksime, kad kiekviena proga būtų silpninamas ir menkinamas Lietuvos valstybingumas, kaip tai pastaraisiais metais daro dauguma Seime atstovaujamų partijų.

4. Europos Sąjunga – ne sovietija. Net jei Lietuva ir saistoma tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su valstybės suverenių galių apribojimais, šių įsipareigojimų įgyvendinimo formą, apimtį ir laiką turi pasirinkti Tauta. To reikalauja pamatinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, įtvirtinančios, kad Lietuvoje – nepriklausomoje demokratinėje valstybėje – suverenitetas priklauso Tautai.

Tautininkai gina ir gins Tautos ir kiekvieno valstybės piliečio konstitucines teises,  valstybės nepriklausomybę. Tautininkai priešinasi numatomam Lietuvos pinigų panaikinimui,  nes Tauta tokių įgaliojimų valdžiai nesuteikė.

5. Europos Sąjunga – ne pinigų maišas. Tautininkai laikosi nuostatos, kad Europos Sąjunga – tai ne „gausybės ragas“, kurį reikia kuo greičiau ištuštinti. Europos Sąjungą priimame kaip lygiateisių Europos Tautų solidarumo siekiamybę bei atsivėrusią spartesnio Lietuvos ekonominio augimo, o tuo pačiu ir mūsų valstybės stiprinimo galimybę, kurią būtina kuo veiksmingiau išnaudoti.

Tautininkai tvirtai įsitikinę, kad narystės Europos Sąjungoje negalima pateisinti, suprantant šį pasirinkimą, kaip tam tikrą pasidavimą ar parsidavimą, siekiant apsisaugoti nuo kaimynų agresyvumo.

6. Europos Sąjunga – ne amžinas išganymas. Tauta turi žinoti ir tikslingai apibrėžtus Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo prioritetus. Jie turi būti aiškūs ir viešai aptariami, kad Tauta galėtų spręsti, ar jie tinkamai parinkti ir įgyvendinami. Visos politinės jėgos turėtų siekti maksimalaus skaidrumo šioje srityje, nes tai susiję su gyvybiniais Tautos interesais, istorine proga, kuri gali nebepasikartoti.

Tautininkai pasisako už tokį struktūrinių fondų panaudojimą, kuris labiausiai paskatintų smulkaus ir vidutinio verslo augimą, Lietuvos ūkio tarptautinio konkurencingumo didinimą, išmanymu ir mokslo žiniomis grįsto ūkio bei kultūros plėtrą. Europos Sąjungos parama turime taip pasinaudoti, kad ilgainiui Tautos gerovė nebūtų priklausoma nuo paramos iš šalies.

7. Europos Sąjunga –  dar ne strategija. Europos Sąjungos bendros ekonominės erdvės kūrimo procese Lietuvai svarbiausi uždaviniai yra stiprinti nacionalinės ekonomikos pajėgumą, gyvybingumą ir ginti Lietuvos nacionalinius interesus, išlaikant infrastruktūros kontrolę ir plėtojant ekonominį savarankiškumą.

Tačiau mūsų gyvensenos darnus vystymasis, spartesnis tradicinių ūkio šakų prisitaikymas globalioje aplinkoje ir inovacijų plėtra yra susiję su sėkminga pirmeivių veikla. Nacionalinio kapitalo augimas svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose bei nacionalinio produkto skverbimasis į tarptautines rinkas taip pat neįmanomas be aiškiai apibrėžtų proveržio sričių, į kurias turi būti nukreiptos viešosios investicijos. Ne beprasmiškas lėšų išsklaidymas, bet pasirinkti strateginiai projektai (pvz.: Klaipėdos uosto rekonstrukcija – kaip vienas iš tokių) gali paspartinti bendruosius pažangos procesus.

8. Europos Sąjunga – ne priedanga. Griežtai smerkiame politikus bei valstybės pareigūnus, mėginančius dangstytis Europos Sąjunga ir taip vengti atsakomybės Tautai dėl daromų sprendimų ar įsipareigojimų. Siekiant Tautos gerovės, lemiamas vaidmuo tenka ne tarptautinėms organizacijoms ar institucijoms, bet Lietuvos politinei valdžiai ir valstybės sąrangai, kurią būtina tobulinti.

Nederėtų Europos Sąjungai primesti ir kaltinimų dėl negerovių, kylančių dėl Lietuvos piliečių išrinktos valdžios kaltės. Neškimės į Europos Sąjungą tikėjimo, laisvės ir orumo dvasią, išsaugotą net ir sovietinės okupacijos metu, bet ne iš tos okupacijos paveldėtus vergiško tarnavimo ir bėgimo nuo asmeninės atsakomybės įpročius.

9. Europos Sąjunga – ne dogma. Padėkime Tautai ir jos renkamai politinei valdžiai suprasti, kad Europos Sąjunga – tai nėra vieną kartą sukurtas nekintantis darinys. Matome, kad šiandien Europos Sąjungos viršūnėse dominuoja jėgos, kurios siekia šią tarptautinę organizaciją paversti valstybe. Tačiau tai nereiškia, kad ir Lietuva privalo rinktis šį kelią.

Europos Sąjungos politinio centralizavimo sumanymui nepritarė net ir tos Europos Sąjungos tautos, kurių politikai aktyviausiai tokį sumanymą palaiko. Tautininkai siūlo remti Europos Sąjungos, kaip valstybių konfederacijos, o ne kaip federacinės valstybės modelį.

10. Europos Sąjunga – ne praeities šmėkla.  Tautininkai įsitikinę, kad Lietuva turi teisę ir netgi pareigą parengti, siūlyti bei ginti savąjį Europos Sąjungos raidos įsivaizdavimą. Šiandieninė Europos Sąjunga, kaip griozdiška ir mažai veiksminga valstybių narių įnašų perskirstymo mašina, pasaulinės konkurencijos sąlygomis neturi ateities.

Manome, kad Lietuva, siekdama darnios ir klestinčios Europos, turėtų sąmoningai prisidėti prie tokios Europos Sąjungos sąrangos kūrimo, kai Europos Sąjungos lėšų panaudojimas būtų tikslingesnis, labiau susijęs su visų jos narių patvirtintų bendrųjų tikslų  įgyvendinimu.

11. Europos Sąjunga – ne tautų naikintoja. Tautininkai pripažįsta europinio solidarumo vertybes, tačiau yra įsitikinę, kad be mūsų pačių tautinės vienybės ir pilietinio solidarumo, be mūsų ekonominio, mokslinio ir kultūrinio suklestėjimo, visavertė  narystė Europos Sąjungoje yra neįmanoma.

Tautininkai remia ir rems tik tuos Europos integracinius projektus, kurie padeda įveikti Tautos susiskaldymą, socialinius ir geografinius gyvenimo lygio skirtumus, didina jos gyvybingumą, mažina emigraciją.

12. Europos  Sąjunga – ne tautų katilas. Tautininkai sieks griežtos ir aiškiai apibrėžtos imigracijos kontrolės. Danijos pavyzdys rodo, kad narystė Europos Sąjungoje netrukdo puoselėti ir ginti savo kraštą, jo kultūros vertybes bei gyvenseną nuo nekontroliuojamo svetimtaučių antplūdžio ar nepageidaujamo svetimų kultūrų skverbimosi. Nepateisinama imigracija, dangstantis darbo jėgos stoka, kai šimtai tūkstančių lietuvių ieško darbo ir uždarbio svetur. Valstybė pirmiausiai turi siekti susigrąžinti savuosius emigrantus. Neturime aklai kartoti klaidų, kurių neišvengė  Europos Sąjungos senbuvės.

13. Europos Sąjunga – ne mada. Neprivalome strimgalviais pulti ir aklai įgyvendinti įvairias idėjas ar formas, kurios madingos nūdienos Europoje. Mums dera remtis pirmiausia savo pačių kultūros tradicijomis ir amžių patikrintomis vertybėmis. Gerbdami kitų šalių ar tautų pasirinkimą, mes turime ryžtingai atmesti mums peršamas svetimybes, ypač jeigu jos silpnina ar gali susilpninti mūsų Tautą.

Tautininkams, remiantiems tvirtą šeimą ir sveiką gyvenimo būdą, nepriimtina homoseksualizmo propaganda ir vienos lyties asmenų santuokų įteisinimas, ką šiandieninė Europos Sąjungos parlamento dauguma bando primesti visoms Europos Sąjungos šalims.

14. Europos Sąjunga – ne gaisras. Europos Sąjungos ateitį kuria visos valstybės narės. Todėl tautininkai pasisako už kuo platesnį mūsų valstybės santykių su Europos sąjunga aptarimą, stiprinant bendrą Tautos suvokimą apie šią tarptautinę organizaciją ir Lietuvos vietą  joje.

Politikų užduotis parengti ir pasiūlyti Tautai mūsų valstybės strategiją europinėje politikoje. Tol, kol tokia strategija neparengta ir kol Tauta nėra jai pritarusi, būtina susilaikyti nuo tokio pobūdžio siūlymų, kaip skubus euro įvedimas, ar naujų mėginimų patvirtinti Konstituciją Europai.

15. Europos Sąjunga –  ne rūpintojėlis. Suprantame, kad Europos Sąjunga – tai ją sudarančių šalių būdas spręsti problemas, kurios šiuolaikiniame pasaulyje sunkiai sprendžiamos pavieniui. Pritariame užsienio bei tarptautinės ekonominės politikos derinimui, kai šalies tikslai yra Tautai žinomi ir aiškiai suvokiami. Tautininkai tikisi, kad Europos Sąjunga atsižvelgs į geopolitinę Lietuvos ir kitų Baltijos šalių padėtį ir jų specifinius interesus, įskaitant Lietuvos interesą Mažosios Lietuvos (Kaliningrado srities) ekonominei ir kultūrinei integracijai.

Kita vertus, visi klausimai, kurie didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimiškos situacijos ir ilgalaikių tradicijų atskirose Europos Sąjungos valstybėse, turi būti sprendžiami tose valstybėse. Smulkmeniškas Europos Sąjungos institucijų kišimasis į nacionalinius reikalus yra pražūtingas pačiai Europos Sąjungai.

iš Tautininkų Sąjungos puslapio.

P.S Norim pabrėžti, kad šios nuostatos buvo parašytos jau 2006m.

meslaisvi.lt