Niekam nereikalingi pensininkai

2012-02-13

Perskaičiau žurnalą „International Living“, kuriame buvo aptarinėjama, kokioje šalyje gyventi geriausia. Kriterijai buvo tokie: „gamta, sveikatos apsauga, pilietinė laisvė, kultūra, laisvalaikis“. Iš 194 šalių Lietuva 22-oje vietoje. Vertinama buvo pagal balų skaičių. Daugiausia balų surinko Šveicarija, Vokietija ir Prancūzija. Jos gavo po 81 balą. Rusija ir Kinija surinko po 55 balus. Lietuva gavo 73 balus. Pasirodo, mažai atsiliekame nuo Šveicarijos.

Tik va, mano kriterijai ir tyrimai būtų visai kitokie. Aš skaičiuoju paprastai: „kiek vidutiniškai uždirba žmogelis čia, Lietuvoje, ir kiek uždirba Šveicarijoje“. Pasidomėjau Lietuvos statistikos departamente. Lietuvoje vidutinis 2010 metų mėnesinis užmokestis yra: moterų 1668 litai per mėnesį, o vyrų 2029 litų per mėnesį. Aš mėgstu visada apvalinti, ir tarkime, mūsų atlyginimas yra du tūkstančiai per mėnesį. Dabar, jei skaitote ši straipsnį atsistoję, pasiūlysiu atsisėsti. Šveicarijoje 2010 metais vidutinis darbo užmokestis buvo 11900 litų per mėnesį. Suapvalinsiu, tai 12000 tūkstančių litų. Apie pensijas nerašysiu, nes pensininkai perskaitę gali gauti širdies infarktą ir mane apkaltins, kad dėl mano straipsnius miršta žmonės.

Teko keliauti po Šveicariją ir pamenu, jog ten benzinas pigesnis nei Lietuvoje. Jo  kaina lygiai 4 litai, kai Lietuvoje jo kaina buvo gerokai virš 4 litų. Maistas ten brangesnis, bet ne šešis kartus, kaip atlyginimų skirtumuose. Taigi iki tikrųjų Europos standartų mums dar toli „kaip per Baltijos jūrą medine valtele“. Lietuvoje vis dėlto gyventi „gera“, nes tik čia pensininkai sugeba iš gautų pinigų sumokėti daugiau nei gauna.

Vienas pažįstamas, dirbantis „Maximoje“ apsaugos darbuotoju pasakojo, jog per dieną pagauna po 15-20 vagiančių žmonių. Pusė jų pensininkai… Papasakojo ką jie vagia ir ką su jais daro, kai pagauna. Vagia makaronus, „šlapiankę“, duoną, saldainius. Žmonėms nebeužtenka pinigų išgyvenimui. Neįstengdami nusipirkti vaistų vaistinėse, žmones renkasi pigesnį variantą, vaistus perka veterinarinėse vaistinėse, nes gyvuliams skirti vaistai, tepalai yra pigesni. Man asmeniškai apie tai rašyti netgi gėda… Bet tokia realybė, o nuo jos nepasislėpsi. Narkomanai vagia skutimosi peiliukus, brangią kavą, kad pardavę gautų pinigų, narkotikų dozei. Pagavę narkomanus kviečia policiją, o pensininkus dažniausiai paleidžia. Mano draugas sakė, jog nenori ilgai tampytis su tais pensininkais, nes buvo  nė vienas atvejis, kai tekdavo kviestį greitąją pagalbą. Iš baimės ir širdies infarktas gali ištikti. Narkomanai tai pripratę. Žino, išveš į policiją, palaikys porą valandų ir paleis.

Tenka daug bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis, kurie supranta, jog dabartines pensijas jie gauna ne iš tų sukauptų pinigų, kuriuos jie uždirbo, o iš tų, kuriuos sumoka mūsų dabartinių mokesčių mokėtojai. Teko nesenai skaityti visai neblogą knygą „Ieškau tikro Lietuvio“. Ją parašė Filomena Taunytė. Rašytojai virš 80 metų. Ji knygoje dažnai užsimena apie pensijinio amžiaus žmones. Užkliuvo man keletas pastebėjimų.  Kažin kiek yra Lietuvoje pensijinio amžiaus žmonių ir kiek yra išmokama pensijoms pinigų? Pabandžiau pasidomėti ir surasti tuos skaičius. Sužinojau įdomių ir keistų dalykų, kurie manęs jau  nebestebino.

Lietuvoje vyrų senatvės pensijos amžius  yra 62 metai ir 6 mėnesiai. Moterų senatvės pensijos amžius yra 60 metų. Sužinojau, jog Lietuvoje nuo 2012 metų pamažu pradedamas tolinti pensijinis amžius. Jis bus tolinamas 4 mėnesiais per metus moterims ir 2 mėnesiais vyrams, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą. Šiai dienai iki 65 metų pensijinio amžiaus Lietuvoje yra 103 tūkstančiai. Taigi, taip norima po truputį atsikratyti virš šimto tūkstančių pensininkų. Kaip suprantu, pensininkams gyvenimas tik blogėja, o ne gerėja. Ar mes, prisivalgę ES standarto maisto, ilgiau gyventi pradėsime?

Pasaulyje pagal gyvenimo trukmę mes esame 62 tarp 191 šalių. Lietuvoje vidutinis gyvenimo trukmės vidurkis 75 metai. Ilgiausiai gyvena Japonai ir Andora. Ten vidutinė  gyvenimo trukmė 84 metai. Grįžtant prie senatvės pensijų, tai Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkstančiai pensijinio amžiaus žmonių. Senatvės pensijoms per metus Lietuvoje išmokama 5,5 milijardai litų. Senatvės mėnesio pensija Lietuvoje siekia 768 litus. Pažiūrėkime, kaip gyvena mūsų kaimynai. Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai gauna beveik dvigubai daugiau: 1492 litus, Čekijoje 1412 litus, Slovakijoje 1208 litus. Mane labai stebina pensijų  dydžio nevienodumas Lietuvoje. Abejotinas tas didesnių pensijų mokėjimas valstybinių nuopelnų turintiems asmenims. Tokių Lietuvoje turime apie 100 tūkstančių.

Daugelis tų, kurie gauna pensijas su priedais, tikrai nestovėjo Sausio tryliktosios naktį Vilniuje prie televizijos bokšto ar Baltijos kelyje susikabinę rankomis. Užtat jie dabar ramiai gyvena ir nesuka sau galvos dėl pinigų stygiaus. Tarp jų pensijas susitvarkė ir Kovo 11-osios akto signatarai, kurie kas mėnesį gauna papildomus 2764 litus. O tie tikrieji vargšeliai, kurie stojo prieš tankus, taip ir liko su ta be priedų… Rašydamas prisiminiau vieną anekdotą apie pensininkus.

– Ar girdėjote? Pensininkams suteiktos papildomos lengvatos.
– Kokios?
– Dabar jie gali stovėti po krano strėle, vaikščioti bėgiais ir pereiti gatvę degant raudonai šviesoforo šviesai.

Nebereikalingi pensininkai Lietuvos respublikos valstybes valdžiai. Apie pensijas pateikiau tik keletą faktų, kurie atspindi tikrają esmę. Nuo 2026 metų galėsime girtis, jog Lietuvoje mažiau visu 100 tūkstančių pensininkų ir esame jaunėjanti valstybė. Pensininkų sąskaita sutaupytais pinigais galės paremti NATO ir išsiųsti į Afganistaną daugiau kareivėlių, kurie  atliks „taikos” misiją.

Rytų šalyse senyvo amžiaus žmonės gyvena kartu su savo vaikais ir anūkais. Japonijoje senyvo amžiaus žmogus yra labai gerbiamas visuomenėje. O Lietuvoje norime jais kuo greičiau atsikratyti… Pas mus dabar sparčiai populiarėja pensionatai, senelių prieglaudos namai. Visa šita mada ateina iš ten, iš ES. Pagalvokite, jeigu jūs gyventumėte su seneliais, tėvais kartu viename name. Visur važiuotumėte viena mašina, valgyti gamintumėte vienu kartu visiems. Kiek sutaupytumėte dujų, elektros, už šildymą. Gyvendami kartu senoliai mūsų augančioms kartoms  perduotų daug naudingų žinių. O dabar žinias vaikai gauna tik iš knygų mokyklose.

Ar čia mes nusprendėme, kad senolių išmintis nebenaudinga ateinančiai kartai? Nes jau greitai senelių prieglaudos ir pensionatai pataps ES standartais.

Vaidas Lekstutis