Pagėgių vaikų lopšelio – darželio pasiruošimai Kalėdoms

Artėjant naujiesiems metams dauguma žmonių turi smagių rūpestėlių, kaip dovanėlių artimiesiems  ieškojimas, eglutės puošimas….

Pagėgių darželio-lopšelio ,,Bitučių“ grupės tėveliai taip pat svarstė, kaip jų atžalėlės naujus metus sutiks grupėje. Viena mama pasiūlė smagę idėją, kad vaikai patys gali nueiti į mišką ir išsirinkti, kokią eglutę norės pasipuošti grupėje. Daugumai ši mintis patiko ir buvo greit suorganizuota išvyka. Gauti tėvelių sutikimai, suorganizuotas autobusiukas nuvežimui į mišką ir eglės parvežimui o eigulys sutiko palydėti vaikus į kelionę ir padėt išrinkti eglutę.

Išaušus žygio dienai, auklėtoja apsitarė su vaikais, kaip jie elgsis miške, kad bus drausmingi. Sutarė, kad nešis duonytės miško gyventojams ir išvyko. Miško apkeliavo ne taip ir mažai, bet tos vietos kur stovi ėdžios nepasiekė, tad duonytę prikabino ant šakelių, miško paukščiukams. Kiti vaikai ir patys kaip paukščiukai, gryno oro paveikti, ,,palesė“ duonelės. Darželinukai buvo smalsūs, jiems iškildavo įvairių klausimų, kaip, kad kam išartas miške griovys? Girininkas paaiškino, kad griovys pristabdytų ugnies plitimą jei miškas degtų. Dar papasakojo, jog eglučių šešių metų ūgis toks pat, kaip ir vaikų šešių metų amžiaus. Vaikai stojosi prie eglučių ir matavosi, smagu buvo sužinoti, kuriai eglutei šeši metukai.

Šioje išvykoje darželinukai turėjo puikę galimybę susipažinti artimiau su mišku, jo augmenija, kaip atrodo medžiai numetę lapus. Tai buvo tarsi testinis gamtos pažinimas, nes rudenį vaikai darželyje su auklėtoja turi pasisodinę ąžuoliukų, kuriuos gali dabar patys prižiūrėti ir stebėti kaip jie auga, rudenį meta lapus o pavasarį skleidžia iš mažų pumpurėlių.

Suradę su eiguliu tinkamą eglutę ir darželio kurikui ją nupjovus visi pargrįžo į grupę. Darželinukai po eglutės ieškojimo buvo pavargę bet tikrai labai patenkinti tokia smagia ir įdomia išvyka, kuri ilgam išliks prisiminimuose. Išvyka buvo naudinga ir kaip kasdienybės paįvairinimui , ir kaip pažintinė gamtos veikla. Ir eglutės papuošimu ji dar nesibaigs. Praėjus šventėms ir nupuošus eglutę, vaikai ją palydės iki katilinės, o auklėtoje papasakos, kokia naudą duoda deginamas medis, kad jis išskiria šilumą ir šildo darželio patalpas.

O kitoje vaikų darželio – lopšelio „drugelių“ grupėje, išradingos auklėtojos pakabino plakatėlį, su Kalėdų senelio atvaizdu, ant kurio buvo parašytas pasiūlymas suaugusiems, kaip ir kada atskleisti vaikams tiesą apie pasakas. Kadangi  ne visi savo atžalėles veda į Pagėgių vaikų darželį -lopšelį, tai pateikiame šio plakato turinį čia. Paskaitykit tėveliai, ir galbūt pritaikysit šiuos auklėtojų iškabintus patarimus.

Vaikas nuo dvejų iki šešių metų pasaulį suvokia taip, kaip jis vaizduojamas legendoje, padavimuose, pasakose. Dėl egocentriškumo vaikas linkęs galvoti, kad jį supantys daiktai tokie pat gyvi, kaip ir jis pats. Daiktai sugyvinami, todėl vėjas gali būti piktas dėdė, pučiantis orą, o žiema, tolimoje šiaurėje gyvenanti balta karalienė. Vaiko samonėje realybę ir fantaziją skirianti riba labai neryški ir lengvai peržengiama. Kaip tik tada vaikų gyvenime atsiranda linksmas personažas mėgstamas ir laukiamas vaikų kalėdų senelis. Daugumai tėvų kyla klausimas, ar reikia sekti šią pasaką vaikams, jei jie vistiek sužinos, kas iš tiesų neša dovanas? Septynerių ar aštuonerių metų vaikai tikriausiai suabejos, ar senelis yra. Pirmiausia pastebės, kad jo barzda vatinė, pasiges elnių ir rogių. Pastebės, kad senelis atėjo su vasariniais batais, kol galiausiai pasakys, kad žino, kas deda dovanas po eglute. Nenusiminkite, jūsų vaikas paaugo. Jis jau gali pasitelkti logiką ir skirti priežastis. Mažėja jo egocentriškumas ir vaikas suabejojo kalėdų seneliu. Paaiškinkite, kad kalėdų senelis egzistuoja tik mūsų vaizduotėje. Jis toks pat tikras ar netikras kaip ir visi pasakų veikėjai: raudonkepuraitė, laumė ragana, vilkas pilkas ir kiti. Klausydami ar skaitydami pasaką mes persikeliame į fantazijų pasaulį, kuriame visi veikėjai atgyja, leidžiasi į keliones ir patiria įvairiausių nuotykių. Mintyse vienas kitą keičia vaizdai ir mes bijome bei jaudinamės kartu su Elenyte, pykstame ant žiaurios raganos. Tuo metu mums svarbiausi patys išgyvenami jausmai ir įvykiai, mes visiškai pamirštame, kad ragana netikra.

Kalėdų senelis taip pat netikras. Tačiau jis dovanoja tikrą džiaugsmą, tikras dovanas ir šventę. Tai ir yra svarbiausia. Kalėdų senelis gerumo, tėviškos globos, meilės, padėkos simbolis .Pasirodęs mūsų namuose, jis liudija, kad nesame pamiršti, kad yra žmonių, kurie mus myli ir apie mus galvoja, kurie nori dovanoti mums savo meilę.

Miškų projektai