Kriminologija

Kriminologijoje yra atidžiai nagrinėjama-kokia nusikaltėlių veiklos motyvai? Kokia jų veiklos psichologija? Nusikaltėliai skirstomi į kelis pagrindinius tipus: egzistuoja 3 tipų nusikaltėliai-buitiniai nusikaltėliai, patologiški nusikaltėliai ir nusikaltėliai profesionalai. Oligarchus, stambių kriminalinių gaujų vadeivas, korumpuotus politikus ir pareigūnus galima priskirti būtent profesionalių nusikaltėlių kategorijai. Turėdami didelę galią, korumpuoti politikai bei kiti mafijos nariai padaro didžiulę žalą visuomenei. Filosofas ir psichologas Erichas Fromas rašė: „Ten, kur klesti korupcija bei išnaudojimas, ten atsiranda ir nusivylimas. Žmogus, matydamas kasdienę neteisybę, pradeda grimzti i nusivylimo liūną. Giliai nusivylęs žmogus, apgautas žmogus, gali pradėti neapkęsti gyvenimo. Jei nėra kuo pasitikėti, jei žmogus mato, kad teisingumas virsta iliuzija, prasideda neigiami procesai-visuomenėje daugėja smurto ir cinizmo apraiškų. Tada gausios žmonių grupės darosi ciniškos ir destruktyvios“.

Žvelgiant į postkomunistinę erdvę, akivaizdžiai regimi didžiuliai skirtumai-kai kuriose šalyse-kaip Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje- didžiulę įtaką turi mafijos klanai, tuo tarpu kai kuriose-Gruzijoje, Estijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje-tokių mafijos klanų įtaka jau pažabota. Rusijoje šiuo metu klesti oligarchai O.Deripaska, A.Usmanovas, S.Kerimovas, I.Machmudovas ir kiti jų bendražygiai, jie artimai susiję su korumpuotais valdžios veikėjais-I.Sečinu, S.Naryškinu, broliais Kovalčiukais bei kitais korupcijos architektais. Susiklostė specifinė padėtis-milijardierių Rusijoje sparčiai daugėja, bet didėja ir skurdas bei socialinė nelygybė. Šiuo metu korupcinius procesus Rusijoje aktyviai demaskuoja ir buvę teisėsaugos pareigūnai-generolas V.Ovčinskis, majoras A.Dymovskis bei kiti. Įdomus Gruzijos pavyzdys-ši šalis dar SSSR egzistavimo laikais buvo kriminalinių tradicijų lopšiu. Bet 2003-2007 metais Gruzijoje buvo panaudotos kompleksinės priemonės tvarkai ir teisingumui atkurti-oligarchai bei „įteisinti vagys“(vory v zakonie) buvo uždaromi į kalėjimus arba išvyti į užsienį. Korupcijos viruso užkrėstoje Gruzijos teisėsaugoje įvyko didžiulės permainos-kai kurie policijos padaliniai buvo išvis išformuoti, buvo atleista daug teisėjų ir prokurorų. Atleistų korumpuotų pareigūnų vietas užėmė kiti-atsakingi ir sąžiningi pareigūnai. Ir tuo pat metu žmonėms pastoviai keliami atlyginimai bei pensijos, sutvarkyta mokesčių sistema. Lenkijoje teigiami pokyčiai įvyko 2005-2009 metais-teisėsaugos pareigūnai sutriuškino stambias mafijos gaujas, buvo demaskuoti ir su šiomis gaujomis artimai susiję oligarchai. Štai Pruškovo gauja demaskuota per mėnesį, po prezidento L.Kačynskio pokalbio su aukšto rango prokurorais. Kai kurie oligarchai, vengdami atsakomybės už savo nusikaltimus, skubiai pabėgo iš Lenkijos-štai A.Kvasnievskio valdymo laikais įtakingas ir su A.Kvasnievskio administracijos atstovais susijęs oligarchas R.Krauzė 2006 metais pabėgo į Kazachstaną, o iš ten vėliau išvyko į Seišelių salas. O štai Čekijoje jau prieš dešimtmetį pažabota oligarchų klase, šioje šalyje didelis dėmesys skiriamas ir kovai su organizuotu nusikalstamumu.

Pažangios permainos didelių problemų apraizgytose šalyse įvyksta tik tada, kai pažabojami mafijos tinklai. Nes tie tinklai būna daugelio problemų priežastis. Italijai labai pakenkė su mafija susijusio  ilgamečio šios šalies premjero S.Berluskonio ir jo bendražygių valdymas. Tad labai keista, kad kai kurie Lietuvos pareigūnai dar drįsta ginti šį veikėją-štai prieš savaitę įtakingas Lietuvos diplomatas davė oficialų interviu, ir kalbėdamas apie buvusį Italijos premjerą Silvijo Berluskonį, patikino, kad jis tikrai nepriklauso mafijai. Bet tokie šio diplomato teiginiai labai abejotini, nes jau prieš daugelį metų yra akivaizdžiai įrodyta, kad S.Berluskonis buvo ložės P-2 narys(ložė P-2 buvo demaskuota 1981 metais, bet buvę jos nariai iki šiol aktyviai dalyvauja Italijos politiniame gyvenime). Ložė P-2 buvo slapta nusikalstama organizacija, be to, ji veikė kaip įvairių mafijos klanų ,,stogas“. S.Berluskonis eilę kartų buvo patrauktas į teisminę atsakomybę už sukčiavimą bei kitus nusikaltimus, jis pastoviai bendrauja su Italijos mafijos šakų-kamoros ir coza nostros nariais, už ryšius su mafija nuteisti ir jo artimi bičiuliai. Beje, neseniai Italijoje atskleista kitos grėsmingos slaptos organizacijos-ložės P-4 veikla. Dėl aktyvaus dalyvavimo ložės P-4 veikloje suimti ir keli artimi Berluskonio bendražygiai, tad keliamos įtikinamos prielaidos, kad buvęs premjeras susijęs su šia lože. Tačiau į tamsias istorijas įsivėlusį korupcijos architektą S.Berluskonį ginantys įtakingi mūsų šalies diplomatai nieko nesako apie visą pasaulį sukrėtusį įvykį-kai Libijoje brutaliai nužudytas šios šalies lyderis Muamaras Kadafis. Tiesa, vis dar sekamos pasakėlės, kad neva jis engė žmones, bet tiesa visai kitokia-M.Kadafis užtikrino normalų pragyvenimo lygį-dauguma Libijos piliečių gyveno pasiturinčiai, šioje šalyje buvo ir menkas nusikalstamumo lygis. Barbariškas susidorojimas su M.Kadafiu vainikavo brutalią agresiją prieš Libiją-kai iš užsienio apginkluotos išdavikų ir samdinių gaujos per 9 mėnesius nuvertė Kadafio vyriausybę. O šiuo metu Libijoje jau plinta skurdas ir betvarkė, siautėja banditų gaujos.

Žvelgiant į teisėsaugos veiklos efektyvumą, būtent kovos su organizuotu nusikalstamumu sėkmė yra tikrasis rodiklis, kuris parodo-ar teisėsauga dirba sėkmingai, ar jos veikloje yra didžiulės spragas ir pati teisėsauga yra apraizgyta korupcijos tinklo. Žymus kovos su organizuotu nusikalstamumu ekspertas, britų žurnalistas Miša Glenis teigia: „Neabejotina, kad norint efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, reikia turėti stiprių, gerai aprūpintų teisėsaugos institucijų-tai aksioma. Nes su mafijos klanais dažniausiai neįmanoma susidoroti vien tik didesnių policijos ar kariuomenės pajėgų naudojimu-kartais tokius siūlymus pateikia kai kurie politikai. Tokius teiginius pareiškia tokie politikai, kurie sąmoningai klaidina visuomenę, arba siauro mąstymo ir naivūs politikai. Norint pažaboti organizuotą nusikalstamumą, reikia kelių sąlygų-a)-gerai parengtos strategijos, b)-šią strategiją vykdančių profesionalių ir patikimų pareigūnų, c)-valstybės vadovų ir aukšto rango valstybės pareigūnų politinės valios“. Lietuvoje įveikti organizuotą nusikalstamumą kol kas neįmanoma, nes nusikalstama yra pati mūsų krašte įsigalėjusi santvarka. Ši santvarka-kleptokratija- ir laikosi ant vagysčių, melo bei klastos pamatų. Daug žurnalistų ir visuomenės veikėjų pataikauja kleptokratijos architektams, arba linkę tiesiog atsitraukti į šalį ir vengia tiesos. Bet Lietuvoje aktyviai dirba ir šią santvarką demaskuojantys žurnalistai bei visuomenės veikėjai-žurnalistas Juozas Ivanauskas, filosofas Vytautas Rubavičius, profesorius Vytautas Daujotis, režisierius Jaras Valiukėnas, aktyvūs visuomenės veikėjai-Žmogaus teisių stebėjimo sąjungos pirmininko pavaduotojas Donatas Šulcas, Šiaulių Jungtinio demokratinio judėjimo vadovas Edvardas Kuvikas, judėjimo ,,Vytis“ narys, docentas Edvardas Satkevičius, Visuomeninės piliečių sąjungos pirmininkė, judėjimo ,,Vytis“ narė Violeta Anankienė. Iki pat mirties kleptokratiją demaskavo ir 2003 metais Anapilin iškeliavęs rašytojas Liudas Dambrauskas bei šių metų pavasarį miręs Jungtinio demokratinio judėjimo lyderis Kęstutis Čilinskas. Mūsų krašte įsigalėjusius kleptokratijos architektus-kėvišus, miltienius, gelašvilius, račkauskus bei kitus jų bendrininkus stengiasi demaskuoti ir sąžiningi teisėsaugos pareigūnai-Lietuvos generalinis prokuroras D.Valys, prokuroras I.Mikelionis bei kiti jų bendražygiai. Būtent sąžiningi teisėsaugos pareigūnai ir politikai kartu su aktyviais visuomenės veikėjais ir žurnalistais yra tie branduoliai, kurie pradeda tirpdyti stagnacijos ledus.

Bet ar artimoje ateityje galime tikėtis teigiamų pokyčių? Tam tikri teigiami pokyčiai regimi ir šiuo metu-tai ir sėkmingai tiriama G.Kėvišo byla, ir ištirta A.Ignoto byla, ir V.Račkausko bei kitų aukšto rango teisėsaugos pareigūnų demaskavimas. Tačiau teigiamas lūžis įvyks, jei pajudės dar stambesni tyrimai-jei bus sėkmingai tiriama Valdovų rūmų afera, jei paaiškės rezonansinių nužudymų-J.Abromavičiaus, J.Paliako, D.Kedžio ir kitų panašių nužudymų organizatoriai, jei įvyks mafijos vadeivų: visų tų lietuviškųjų deripaskų ir usmanovų-bosų, gusiatinų, gelašvilių, gribojedovų, stonių, kazlaučiūnų bei kitų jų bendrininkų areštai ir turto konfiskavimas. Jei to neįvyks-tokiu atveju bus aišku, kad visas šis spektaklis su bankininkais Baranauskais-tai tik „opiumas liaudžiai“. Tad ar bus rasti takai iš teisėsaugos labirintų, paaiškės jau artimiausių dviejų metų bėgyje.

Giedrius Grabauskas-Karoblis