Prekybos žmonėmis ir prostitucijos verslo organizavimo problema Lietuvoje

Prekyba žmonėmis pasaulyje traktuojama kaip vergijos forma ir yra pripažinta vienu iš pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų. Žmonių grobimo ir prekybos žmonėmis atvejais pažeidžiamos jų pamatinės bei prigimtinės teisės, kurias užtikrina ir gina Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai, kuriais draudžiama žmogų paversti kieno nors nuosavybe. Labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai – moterys ir vaikai.

Dėl noro išgyventi ar turėti geresnį gyvenimą, vaikai ir moterys imasi darbo, kurio metu yra teikiamos seksualinės paslaugos. Kadangi, vaikai ir moterys yra pats pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis, jų bejėgiškumu naudojasi prekeiviai, parduodantys moteris kaip pigią darbo jėgą. Taip moterys pakliūna į „modernią“ vergovę ir tampa gyvosiomis prekėmis.

Lietuvoje esant bedarbystei ir susiklosčius nepalankiai socialinei bei ekonominei situacijai nemaža dalis merginų ir moterų yra priverstos ieškoti darbo, kad užsidirbtų pinigų pragyvenimui. Todėl nemaža jų dalis susigundo galimybe lengvai ir greitai užsidirbti pinigų. Tokia situacija pasinaudoja asmenys, kurie siekdami asmeninės naudos, apgaulės, o kartais ir prievartos būdu, priverčia dirbti merginas ir moteris prostitutėmis.

Prekyba moterimis Lietuvoje suprantama kaip moterų seksualinis išnaudojimas, moterų įtraukimas į prostituciją, moterų gabenimas prostitucijai į užsienio, dažniausiai į labiau išsivysčiusias Europos Sąjungos šalis, todėl natūralu, kad ši neteisėta veikla tampa teisėsaugos institucijų problema.

Tiesioginės priežastys, dėl kurių moterys Lietuvoje užsiima prostitucija, įvairios: vienos iš jų aiškina, kad nori gražiau ir linksmiau gyventi, kitos tiesiog iš smalsumo, bet didelė dalis moterų pradeda užsiimti šia veikla dėl pastovaus pajamų šaltinio.

Siekiant organizuoti prostitucijos ir prekybos žmonėmis kontrolės bei prevencijos sistemą Lietuvoje, rengiamos prostitucijos ir prekybos žmonėmis kontrolės bei prevencijos programos, kurios numato kovos su prekyba žmonėmis ir prostitucijos prevencijos strategiją, vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų ir organizacijų veiksmus nukreiptus prieš prekybą žmonėmis.

Lietuvoje, pakankamai seniai, pradėta šnekėti ir domėtis prekybos žmonėmis situacija ir moterų seksualiniu išnaudojimu. Lietuvos įstatyminės bazės tobulinimą paskatino tiek Europos Sąjungos taikomi teisiniai standartai, tiek ir visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos bei visuomenės aktyvus susidomėjimas šia problema.

Todėl 1998 metus galima laikyti persilaužimo metais Lietuvoje, kuomet buvo priimta naujų teisės normų: baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta atsakomybė už prekyba žmonėmis, sukurta kovos su prekyba žmonėmis strategija.

Šiuo metu Lietuvoje galioja teisės normos kriminalizuojančios prekybą žmonėmis ir prostituciją.

PagalLietuvosRespublikosįstatymusvertimasis prostitucijaLietuvojeyrauždraustas.LRAdministraciniųteisėspažeidimųkodekso182(1) straipsnis “Vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis”. Siekiant sumažinti prostitucijos kaip socialinio reiškinio plitimą, minėtame straipsnyje yra numatyta atsakomybė asmenims, kurie naudojosi prostitučių paslaugomis.

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už sąvadavimą – prostitucijos organizavimą. 307 straipsnis “Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos”, bei 308 straipsnis “Įtraukimas į prostituciją”.

Nuo 2000 metų Lietuvos Respublikoje priimtas ir tebegaliojantis Baudžiamojo kodekso 147 straipsnis “Prekyba žmonėmis”, kuris apibrėžia prekybą žmonėmis, LR Baudžiamasis Kodeksas papildytas aktualiu straipsniu, kuriame yra numatyta atsakomybė už vaiko pirkimą arba pardavimą: 157 straipsnis “Vaiko pirkimas arba pardavimas”.

Prekyba moterimis tiesiogiai susijusi su prostitucijos organizavimo verslu. Lietuvoje prostitucija pasireiškia keliomis kryptimis:

– gatvių prostitucija: kai jaunos moterys ir merginos siūlo klientams suteikti seksualines paslaugas savo arba kliento bute, automobilyje arba kitoje vietoje. Tai yra žemiausia, prostitucijos kaip nusikalstamo, verslo grandis.

– nelegalūs viešnamiai – tai moterys, dirbančios nelegaliose prostitučių firmose, viešnamiuose. Merginos apgyvendinamos sąvadautojų išnuomotuose butuose, tai pat neretai yra steigiami masažo kabinetai, kaip maksuotės tikrojo verslo.

– fiktyvios modelių agentūros – kai jaunos ir nepatyrusios merginos yra viliojamos dirbti perspektyvaus modelio darbo Lietuvoje ir užsienyje.

– internete: sukuriami seksualinių paslaugų/pažinčių tinklapiai ir “karštosios telefono linijos”.

Prostitucijos verslą organizuoja bei kontroliuoja organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, kurie įtraukia į prostituciją moteris ir merginas ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių: Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos.

Visos šios paslaugos yra reklamuojamos žiniasklaidoje. Skelbime nurodomas telefono numeris, kuriuo yra priimami užsakymai. Asmuo atsiliepiantis nurodytu numeriu tik priima užsakymą, fiksuoja užsakymų skaičių ir nusiunčia merginas į užsakytą vietą. Vienos valandos seksualinių paslaugų kaina yra nuo 120 iki 200 litų, iš jų mergina gauna nuo 40 iki 70 litų. Uždirbusios šiuos pinigus, merginos privalo pačios susimokėti už nuomuojamą būstą ir kitas su būsto nuoma susijusias paslaugas. Beveik visose firmose seksualinių paslaugų kainos yra panašios. Šias kainas lemia tai, kad tokio pobūdžio firmos yra kontroliuojamos organizuotų nusikalstamų grupuočių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir mažesniuose miesteliuose.

Tokių firmų veikla yra gerai organizuota. Jų veikloje dalyvauja tik tarpusavyje susiję ir patikimi asmenys. Sąvadautojai laikosi elementarių konspiracijos taisyklių: sudaro nepatikimų klientų “juoduosius sąrašus”. Dažniausiai į tokius sąrašus patenka policijos pareigūnų, kurie vykdo prostitucijos prevenciją automobilių bei telefonų numeriai, o taip pat ir asmenų, kurie buvo nesusimokėję už suteiktas paslaugas. Į tokius sąrąšus įtraukia asmenų, aspilankiusių pas prostitutes, automobilių valstybinius numerius, mobilaus ryšio telefono numerius. Merginos dažniausiai pristatomos patikimų/pažįstamų taksi vairuotojų automobiliais. Kai kurie sąvadautojai pasinaudodami policijos pareigūnų silpnumu, užmezga su jais korupcinius santykius ir už atskleistą tarnybinę informaciją moka pinigus. Būna atvejų, kai policijos pareigūnas, tarnybos, o dažniausiai ne tarnybos metu, apsilankęs pas prostitutes, tampa sąvadautojų šantažo auka ir norėdamas neprarasti savo geros reputacijos šeimoje bei tarnyboje yra priverčiamas teikti informaciją nusikaltėliams.

Policijos pareigūnai siekdami išaiškinti tokias nelegalias seksualinių paslaugų teikimo firmas ir patraukti administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn sąvadautojus, organizuoja specialias tikslines operacijas. Siekiant išaiškinti seksualinių paslaugų firmas, jų savininkus bei sąvadautojus, policijos pareigūnai vykdo slaptas operacijas, panaudojamos slaptų bendradarbių galimybės, esant pagrindui, įtartinų firmų vadovai įpareigojami deklaruoti turtą ir pajamas.

Vilniuje prostitucijos organizavimu gali verstis 10 – 15 nelegaliai veikiančių organizuotų nusikalstamų struktūrų, kurių pajamos – siekia daugiau nei 6 mln. litų per metus. Lietuvos mastu tokio verslo pelnas galėtų siekti 50 mln. litų. Daugiau nei pusė prostitucijos verslo pajamų yra nelegalių firmų vadovų ir sąvadautojų pelnas, likusi dalis – atlygis prostitutėms, firmų telefonų operatorėms, vairuotojams. Apie pusę sostinės prostitučių priklauso nelegaliai veikiančioms firmoms.

Vilniaus geležinkelio ir autobusų stočių rajone – prostitucija užsiima daugiau nei 130 gatvės prostitučių. Jų vadinamąsias darbo vietas kontroliuoja nusikalstamo pasaulio atstovai. Daugelio gatvės prostitučių biografijos vienodos: paauglystėje ar vaikystėje išprievartautos, patyrusios kitokį seksualinį išnaudojimą, pradėjusios gerti alkoholį ir vartoti narkotikus, o vėliau atsidūrusios gatvėje.

Lietuvą šiuo metu galima laikyti šalimi, kurioje egzistuoja trys moterų prekybos formos:

  • Pirmiausia gabenimas iš Lietuvos į Europos Sąjungos šalis – dažniausiai į Austriją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją ir Didžiąją Britaniją. Tokio pobūdžio paslaugos labai paplitusios ir artimųjų rytų valstybėse: Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kt. Siekdami nuslėpti tikrą merginos amžių, jei ji dar nepilnametė, nusikaltėliai dažnai naudoja suklastotus LR piliečio dokumentus. Labai didelė dalis merginų susigundo galimybe dirbti modelio darbą, todėl fiktyvios modelių agentūros skelbia modelių atrankas ir merginoms siūlo modelio arba konsumatorės darbą. Po šiomis gražiomis sąvokomis slypi didelė apgaulė. Po kurio laiko, nusikaltėliai įvertinę merginos psichologinę būseną pamažu jai formuoja mintį, kad ji galėtų daugiau užsidirbti pinigų, jei sutiks teikti klientui seksualines paslaugas. Kaip taisyklė sąvadautojai yra labai geri psichologai, komuniklabilūs bei patrauklūs asmenys. Sąvadautojai merginoms papasakoja kitų merginų gyvenimo ir darbo pavyzdžius iš kurių matosi, kad jos labai daug uždirba pinigų ir jų gyvenimas tampa geresnis. Kai kurios merginos matydamos tokio gero gyvenimo pavyzdžius, kai jų pažįstamos merginos nusiperka gerus automobilius, gražiai rengiasi, naudoja brangią kosmetiką, sutinka dirbti tokio pobūdžio darbą. Dauguma iš jų mano, kad niekas iš artimųjų nesužinos kokiu būdu jos užsidirbo pinigus, nes jos dirba užsienyje ir jų klientais dažniausiai būna užsienio piliečiai. Merginos mano, kad uždirbtų pinigų kiekį visuomet galima bus pagrįsti modelio darbu.

  • Moterys atgabenamos į Lietuvą darbui prostitutėmis iš Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos. Pastaruoju metu jaučiamas tokios veiklos sumažėjimas aiškinamas tuo jog ypač krito darbo seksualinių paslaugų sferoje užmokesčiai bei lengvesnės galimybės išvykimas į Europos Sąjungos valstybes.

  • Moterų gabenimas tranzitu per Lietuvą. Dažnai pasitaikantis atvejis, kai moterys iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos atgabenamos į Lietuvos Respublika, tada jos gauna suklastotus Lietuvos Respublikos pasus ir vėliau jos vežamos darbui į kitas šalis.

Taigi Lietuva pastaruosius kelerius metus yra paskirties, tranzito bei moterų išgabenimo šaltinis.

Šios nusikalstamos veiklos dalyviai yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių organizuotų nusikalstamų grupuočių susivienijimai, kurie labai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja. Šio šešėlinio verslo organizatoriai, prisidengdami įvairaus pobūdžio reklaminiais skelbimais, siūlo merginoms darbą užsienio baruose, namų šeimininkėmis, auklėmis, šokėjomis ir t.t. Tačiau didžioji dalis išvykstančių merginų žino ar bent jau nujaučia apie būsimą darbo specifiką, t.y. seksualinių paslaugų teikimą. Bet dažniausia yra suklaidinamos dėl būsimų seksualinio darbo sąlygų ir atlygio už atliekamas seksualines paslaugas. Išvežti merginą per prievartą prekeiviai žmonėmis rizikuoja rečiau, todėl, kad mergina gali juos išduoti pasienyje ar pabėgti ir pranešti apie juos policijai.

Dauguma pavienių asmenų ar grupuočių, kurie užsiima žmonių prekyba būna išaiškinta ir sulaikyta slaptų policijos operacijų metu. Tačiau pagrindinė problema su kuria susiduria Lietuvos policijos pareigūnai, tirdami prekybos žmonėmis bylas, tai nukentėjusiųjų, dažniausiai, moterų nenoras kreiptis į policiją ir liudyti prieš prekeivius. Moterys ir merginos nenori liudyti tokio pobūdžio nusikaltimuose todėl, kad bijo neigiamo/smerkiančio visuomenės požiūrio. Neretai nukentėjusiosios beveik įkalbamos liudyti baudžiamosiose bylose taikant joms visapusišką policijos apsaugą. Šiais atvejais ypač aktuali aukų rėmimo problema: nukentėjusios dažniausiai neturi nei gyvenamosios vietos, nei artimų žmonių. Šiuo metu aktualiausia yra aukų apgyvendinimo problema. Ypač aktyviai teisėsauga stengiasi bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis sprendžiant šią aktualią Lietuvoje aukų rėmimo, integracijos problemą.

Dėl didelio nedarbo lygio Lietuvoje egzistuoja ir kitokia prekybos žmonėmis forma: žmonių gabenimas į užsienį nelegaliam darbui. Įvairios nelegalios firmos arba atskiri asmenys surenka pinigus ir veža žmones į Ispaniją, Italiją, Didžiają Britaniją, Skandinavijos šalis, žadėdami legalų darbą ir gerą uždarbį statybose, žemės ūkyje ir pan. Tačiau, geriausiu atveju, darbas būna nelegalus ir labai sunkus, o išvežti žmonės neturi jokių teisių. Dažnai būna ir taip, kad išvežti žmonės negauna ir nelegalaus darbo, jie paliekami užsienio valstybėse be jokio pragyvenimo šaltinio ir yra priversti daryti nusikaltimus.

Tad būkite budrūs ir atidus rinkdamiesi įdarbinimo agentūras, visais įmanomais būdais patikrinkite tokių agentūrų veiklos skaidrumą ir patikimumą. Nebūkite patiklūs gaudami viliojančius pasiūlymus iš jums mažai pažystamų ar visai nepažystamų žmonių ir įmonių.

Kiekvienas asmuo patekęs į kitų žmonių nelaisvę ar tie, kurie yra verčiami teikti įvairias seksualines paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje pagalbos gali kreiptis į teisėsaugos institucijas bei organizacijas, kurios su prekyba žmonėmis aukomis dirba nacionaliniu lygiu:

Paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į bet kurį policijos komisariatą, esantį Jūsų mieste.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrius

Tel.:(85)271 9901, (8 5) 271 9284, (8 618) 31105, 8 698 04903.

VŠĮ “Teisingumo aidas”

Darbo laikas I – IV 09 00 – 17 00, V – 09 – 16 45

Budi teisininkai – savanoriai.

Sodų g. 15, Vilnius. Tel. (85) 210 51 47, (8 602) 03 800, (8 676) 77 921.

El.paštas:teisingumo.aidas@gmail.com

ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija

Demetra Kauno g. 6-1, Vilnius. Tel.: (8 5) 233 2533, (8 5) 233 2533

BĮ Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas
Vytenio g. 45, Vilnius. Tel.: (8 5) 2333 619. El. paštas: demetra@demetra.ltŠis elektroninio pašto adresas yra apsaugotas nuo spam’o,tau reikia JavaScript, kad galetum juos perziureti.

Psichologinė pagalba telefonu

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas

Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai

8 800 28888

I-VII
visą parą

Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai

116 111

I-VII
11:00 – 21:00

Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.

8 800 77277

I-V
16.00 – 20.00

Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai

8 800 66366

I-V
10:00 – 21:00

Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai

116 123

I-VII
visą parą


Informaciją parengė VŠĮ „ Teisingumo AIDAS“ Teisininkas-savanoris Heraldas Morkys