Katalikų Kunigų seminarijos priskirtos Valstybės įstaigoms, jas remia visi mokesčių mokėtojai
Kiekvienais metais skirstant valstybės biudžeto lėšas, dalis pinigų atitenka ir religinėms bendruomenėms. Tačiau kiek tiksliai jos gauna susigaudyti sunku. Finansų ministerijos tinklapyje patalpintas grafikas, kuriame galima matyti, kaip yra kiekvienais metais išdalinamos visos valstybės lėšos. Religinės bendruomenės pasirodo yra toje pačioje eilutėje kartu su kultūra ir poilsiu. Visoms šioms trims sritims valstybė 2015 metais skyrė 229mln. 841 tūkst. 662 Eur. Informacijos analizės asociacija dar 2011 metais finansų ministerijos klausė, kiek iš šio bendro valstybės biudžeto „pyrago gabalo” atitenka religijai, kiek kultūrai ir kiek poilsiui. Deja, nei 2011, nei 2016 metais į tą patį klausimą finansų ministerija atsakyti vengia. 
Šį kartą pabandėme labiau įsigilinti, kodėl šis klausimas toks paslaptingas. Ir atrodo, kad užčiuopėme siūlo galą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnis skelbia, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Greičiausiai dėl to ir bandoma išvengti viešumo, kad skiriant biudžeto lėšas religinėms bendruomenėms, pinigus gauna greičiausiai tik viena, labiausiai įsitvirtinusi Lietuvoje religinė bendruomenė. Finansų ministerijos tinklapyje aptikome dar vieną lentelę, kurioje nurodyta, kad kiekvienais metais valstybės pinigais yra pamaloninamos mokyklos ruošiančios Katalikų dvasininkus. Štai 2015 metais Kauno kunigų seminarija gavo 109 766 Eur, Telšių seminarija 60 531 Eur.,Vilniaus kunigų seminarija 120 772 Eur. Iš viso šios religinės bendruomenės dvasininkų mokyklos tais metais gavo 291 069 Eur. Be to, finansų ministerijos suvestinėje Katalikų kunigų seminarijos yra priskiriamos valstybės institucijoms. Ar tai visos valstybės lėšos, kurias gauna katalikų religiją išpažįstanti bendruomenė? Žinoma, kad ne. Dažna Lietuvos savivaldybė šią bendruomenę dar paremia ir iš savivaldybių biudžeto. Štai Pagėgių savivaldybėje neseniai buvo skirta Pagėgių Katalikų bažnyčios remontui virš 100 000 Eur. Kiekvienas išpažįstantis šią religiją ir savarankiškai paremia savo dvasinius namus ir jų tarnus. Tai mišios, krikštynos, laidotuvės ar vestuvės. Kiekvienais metais Katalikų dvasininkai įvairiomis progomis vaikščioja po namus ir taip pat renka pinigines aukas savo bažnyčiai.
Kadangi finansų ministerija vengia atsakyti į mūsų užduotus klausimus, galima manyti, jog visos kitos religinės bendruomenės nėra kaip katalikai globojamos valstybės. Joms tenka išsilaikyti iš savo lėšų, t.y. tų bandruomenės atstovų piniginių aukų, kurie ir išpažįsta šią religiją. Ir tai atrodo visiškai normalu. Tačiau kas normalu visiems, dominuojantiems atrodo nepriimtina. Valstybės pagalba katalikų religijos bendruomenė gauna lėšų ir iš šią religiją išpažįstančių, ir iš kitų tikėjimo žmonių, ir apskritai iš netikinčių.
meslaisvi.lt