Pagėgių aferų meistrai, arba kaip įsirengti savo automobilių stovėjimo aikštelę

Aikštelę prie „Norfos” pamėgo ir vilkikai iš Rusijos

Šiame straipsnyje žvilgtelėsime į penkių metų senumo įvykius, tačiau jie pasidarė aktualūs dabar. 2009 metais Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius paskelbė įsakymą, kuriuo patvirtino žemės sklypo Vilniaus g. 16a. Pagėgių mieste detalųjį planą. Tame sklype jei atsimenate, buvo įsikūrusi turgavietė, dėl kurios iškeldinimo į kitą miesto vietą kilo nemažai diskusijų. Tik dabar galime suprasti, kodėl turgus buvo „išmestas” iš miesto.  Prie tuometinio direktoriaus įsakymo, buvo paskelbtas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog formuojamajame sklype planuojama įrengti trumpalaikio sustojimo automobilių aikštelę, kuri būtų reikalinga privažiavimui prie sklype esančių sandėlių . Rengiant sklypo planą, buvo įtrauktas ir papildomas statybos reglamento punktas, leidžiantis šiame plote statyti blokuotus pastatus atskirtus tik ugniasiene. Iš to galima manyti, jog veikėjai sumastę šią aferą, planavo buvusio turgaus vietoje pastatyti komercinės paskirties pastatą, tačiau dėl atsiradusių papildomų galimybių, kurias suteikė Europos Sąjungos paramos lėšos planai pasikeitė. Turime omenyje projektus, kurie vadinasi Pagėgių viešųjų erdvių sutvarkymas. Todėl komercinės paskirties pastatas atsirado gretimame sklype, adresu Vilniaus g. 18A, kurio savininkai yra gerai žinomi Pagėgių politikai, o sklypas kuriame buvo turgus buvo sutvarkytas už ES pinigus, tačiau jis vis dar priklausė savivaldybei, o toks modelis veikėjams nepatiko. Jie kantriai laukė dienos, kuomet bus galima ir šį objektą priglausti sau. Atrodo, kad ši diena atėjo. Žmonės kalba, kad automobilių aikštelė prie „Norfos” neseniai buvo privatizuota. Ir tai nieko jau nestebina, juk ne vienas objektas Pagėgių savivaldybėje sutvarkytas už ES ir savivaldybės lėšas atitenka tiems patiems „bachūrams”. Bendrajame Pagėgių miesto plane, teritorija, į kurią pakliūna sklypas yra miesto teritorijoje skirtoje verslo, gamybos ir pramonės sritims plėsti. Be to tame pačiame plane numatyta tiesti gatvę, kuri eis greta abiejų sklypų ir sujungs Vilniaus ir Geležinkelio gatves. Dėl tokios sklypo vietos žinoma šios „lokiruotės” organizatoriams seilės tyso.  O dabar paaiškinsime žemiškiau. Pagėgiškiai gerai atsimena tuos buvusiame Pagėgių turguje du sandėlius, kuriuose buvo prekiaujama dėvėtais rūbais. Tai štai, tie sandėliai buvo būtent sklype kuris yra adresu Vilniaus g.16A, o jų viena iš sienų buvo praktiškai ant ribos su greta esančio sklypo riba. Todėl veikėjams gimė galvoje planas, kuris pasirodė lyg „aukso puodas”. Žiūrėkite, ką jie parašė aiškinamajame rašte, kuomet formavo šį sklypą. Priešais pastatus (sandėlius statytus 1936m, o 2009 metais jie buvo jau griūvantys red.pastaba), planuojama įrengti trumpalaikio automobilių parkavimo vietas ir apsauginius želdinius. O dabar plano atomazga. Esantys sklype sandėliai jau seniai buvo avarinės būklės, tačiau vistiek greta jų pasak organizatorių buvo reikalinga automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ją įrenginėjant sandėliai buvo visiškai pašalinti nuo žemės paviršiaus ir taip  atvertas kelias  į gretimame sklype dykstančio komercinio pastato prieigas. Šio pastato statybos taip pat turi savo istoriją, kurią gvildensime vėliau. Dabar užbaikime su šia machinacija. Visuose šiuose įvykiuose  matosi seka sprendimų, kurie veda link vieno tikslo, asmeninės naudos gavimą pasinaudojant tarnybine padėtimi, trumpiau tariant neteisėto praturtėjimo. Neaišku tik viena, kaip dešimtmečiais planuojamos ir įgyvendinamos aferos nepapuola į teisėsaugos akiratį, juk čia, tokioje savivaldybėje kaip Pagėgiai viskas matosi kaip ant delno.

Dar viena įdomybė, kuri susijusi  su šiuo sklypu, kurį dabar galėtume pavadinti pvz. „komkos” automobilių stovėjimo aikštele. Nors aikštelėje nėra nei vieno pastato, neskaitant laikino kiosko, kuriame prekiaujama maistu, šiuo adresu yra registruota įmonės buveinė, kurios pavadinimo kol kas nežinome.

Ir pabaigai. Formuojant automobilių stovėjimo aikštelę buvo numatyta paskirtis trumpalaikis automobilių sustojimas, tačiau tai buvo, kuomet sklypas dar priklausė savivaldybei. Dabar, pasak pagėgiškių, ši teritorija kaip ir buvo greičiausiai nuo pat pradžių suplanuota, atiteko veikėjams, kurie ir vėl ruošiasi rinkimams. Gal dėl to šioje automobilių aikštelėje galima pamatyti ne tik trumpam, bet ir ilgesniam laikui pailsėti sustojusius  vilkikus iš Rusijos.

P.S. Lietuvos įkalinimo įstaigose yra savi įstatymai, kuriais remiantis gyvena nuteistieji. Vienas toks įstatymas vadinasi „Obšiakas”- tai Gaujos bendra kasa į kurią kas mėnesį įdedama tam tikri procentai nuo gautos pinigų sumos „algos”. Obščiako pinigų nei vienas negali imti, nebent bosas. Obščiako pinigai dažniausiai naudojami įsigyti ginklams, mašinoms, nekilnojamam turtui (bendram). Arba tiesiog „šildyti” bendrus sėdinčius zonoje. Obščiaką tvarko vienas asmuo paskirtas eiti „finansininko” pareigas, jei dingsta pinigai – finansinkas būna apkaltinamas „apsižiurkiavimu” ir būna ištremtas iš „bachūrų” tarpo.  Tai pasakykite, pagal kokius įstatymus mes gyvename Pagėgiuose?

meslaisvi.lt