Pagėgių vargšai, sveiki atvykę į rojų, oi atsiprašome į projektą.

Projektinė Lietuva, taip būtų galima pradėti šį straipsnį. Jeigu mūsų valstybėje viskas būtų taip, kaip surašyta įvairiuose šiuo metu vykdomuose projektuose,  tai gyventume greičiausiai geriau nei rojuje. Beje, „projektas” ir „rojus”, kažkuo panašūs žodžiai, ir tai turbūt neatsitiktinai. Būtent šiais laikais Lietuvoje kaip rojuje gyvena tie, kurie įgyvendina įvairius Europos sąjungos finansuojamus projektus. Neseniai į tokį „rojų” įsiliejo ir Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijai, kartu su jau daugiau nei dešimt metų pirmininkaujančia šiai draugijai Loreta Stašinskiene. Šios moters vadovaujama draugija, kad į darbo rinką galėtų integruoti socialinę riziką ir socialinę atskirtį patiriančius žmones trims metams gavo 2 mln. 625tūkst.  341 litą paramos. Patikslinsime, kas tokie tie socialiai atskirti žmonės. Tai neįgalūs asmenys, po ilgesnės pertraukos grįžtančios į darbo rinką moterys, besinaudojantys nakvynės namų paslaugomis benamiai. Šis projektas prasidėjo 2012 metais kovo mėnesį ir tęsis iki 2015 m kovo. Trys metai ir beveik trys milijonai, tokie skaičiai turėtų visus esančius Pagėgių savivaldybėje socialiai atskirtus asmenis integruoti…Šį sakinį nutraukėme neatsitiktinai, nes nei vienas mūsų kalbintas neįgalus ar socialiai atskirtas žmogus kol kas nepajuto šios integracijos naudos, todėl natūraliai kyla abejonė, kam skirti šie milijonai? Nuo projekto pradžios jo organizatoriams jau buvo išmokėta 1 945 437 Lt. Pabandėme išsiaiškinti, kur šie milijonai integravosi. Centrinis viešųjų pirkimų portalas skelbia, kad Pagėgių neįgaliųjų draugijos pirkimai prasidėjus šiam projektui smarkiai padidėjo. Jei iki šiol ši  draugija per metus pirkdavo vos už 4-5 tūkst. Lt paslaugų, tai įsibėgėjus projektui šios sumos šoktelėjo 10 kartų. Per pirmuosius 2013 metų tris mėnesius maisto prekėms išleista 25, o maitinimui 50 tūkst. Lt.Įdomu, kuo skiriasi maisto prekės nuo maitinimo paslaugų? Per sekantį tų pačių metų ketvirtį Pagėgių neįgaliųjų draugija nuomavosi automobilį už kurį sumokėjo 4 tūkst.Lt ir 50 tūkst. Lt sumokėjo viešbučiams už apgyvendinimo paslaugas. Tas labiausiai ir patraukė mūsų dėmesį. Paskambinome L.Stašinskienei ir pasiteiravome, už kokių asmenų nakvynę ir kuriuose viešbučiuose buvo sumokėti šie tūkstančiai. Iš pradžių neįgaliųjų vadovė nesusigaudė apie kokius pinigus čia mes kalbame, vėliau prisiminė, kad buvo atvykusi keleto  žmonių delegaciją iš Danijos, Norvegijos, Italijos kurie vedė savivaldybėje seminarus integruojamiems asmenims, būtent už jų apgyvendinimą ir buvo sumokėti šie pinigai. Iš tiesų tokia delegacija buvo, tačiau mes žinome tik apie vieną tokią , kuri svečiavosi Pagėgiuose tris dienas 2014 metais, o centrinio viešųjų pirkimo portale nurodyti pirkimai dar tik už 2013 metus, todėl spręsti, ar L.Stašinskienė tikrai prisiminė būtent šį faktą negalime. Na tiek to, palikime šiuos tūkstančius ir palaukime, kol bus paviešinta kam buvo išleisti visi projektui skirti  milijonai. Šioje istorijoje mūsų manymų yra dar viena įdomi asmenybė, tai finansininkė Gitana Antanaitienė. Moteris yra Pagėgių savivaldybės administracijos buhalterė, Pagėgių policijos komisariato tyrėjo Roberto Antanaičio žmona. Būtent ji ir tvarko Pagėgių savivaldybės neįgaliųjų draugijos finansinius reikalus.

Panašiais projektais Pagėgiuose jau senokai užsiima ir Socialinių paslaugų Centras. Pagal šio centro paruoštą metodiką, kuri taip pat buvo paruošta pagal projektą  ir buvo paruoštas projektas Pagėgių neįgaliųjų draugijai.  Savo tinklapyje Pagėgių socialinių paslaugų centras skelbia, kad įgyvendinant projektus pasiekiami šie tikslai:

Vaikų dienos centro projektas “Laiminga vaikystė”

Užimamas vaikų   laisvalaikis turininga bei įdomia veikla, atitraukiant juos nuo neigiamos aplinkos įtakos. Gerinama vaikų savijautą jų socialinėje aplinkoje. Dirbama su jų  šeimos nariais, siekiant vis geresnio šeimos mikroklimato, pozityvesnių ryšių su aplinka.

Projektas “Šeimos krizių įveikimas per kompleksinės pagalbos suteikimą”

Organizuoja kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityvios tėvystės įgūdžius ir teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai.

Projektas”Dirbdami kurkime šeimos gerovę”

Socialinių darbuotojų iniciatyva dirbančių projekte  moksleiviai ir neįgalūs jaunuoliai vyko į Tauragėje esantį boulingą.  Tai vienas iš geriausių būdų jų integracijai į bendruomenę. Tačiau tai negali būti pasiremta tik savanoriška veikla, būtina planuoti šių lėšų poreikį biudžete ir neapsunkinti šios grupės jaunuolių integracijos į bendruomenę, nes šiems jaunuoliams ypač svarbus užimtumas bei socializacija.

Projektas  “Galiu gyventi ir kitaip!”

Tikslas – teikti kompleksines paslaugas, kurių negali suteikti socialiniai darbuotojai išlaikomi iš biudžeto. Galutinis projekto uždavinys – kuo daugiau nedirbančių asmenų įlieti į darbo rinką, kad jie galėtų gyventi iš darbinių pajamų, o ne iš socialinių išmokų. 2013 m. 20 asmenų įgijo apdailininko (statybiniko, dažytojo, tinkuotojo, tapetuotojo, plytelių klojėjo) kvalifikaciją.

Ir paskutinis Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro tinklapio viešinamas projektas yra mūsų aukščiau aprašytas, kurio pagalba pasak N.Kovaliovos, Pagėgių vietos bendruomenė įtraukė socialiai atskirtus asmenis į savo veiklą. Neįgalieji ir benamiai daugiau pasitiki savimi, jaučiasi daugiau pilnaverčiais, dalyvauja visuomeninime, kultūriniame Pagėgių savivaldybės gyvenime.

Visuose šiuose projektuose sukasi didžiuliai pinigai, tačiau kam jie ir kaip padeda integruotis jau seniai ne paslaptis.

Ką galime pasakyti brangūs socialiai atskirtieji pagėgiškai,-„Sveiki atvykę į rojų, oi, atsiprašome į projektą”. Sakysite nieko nežinote apie tokį, o ar atsimenate, kur dėjote savo parašą?

meslaisvi.lt

[box] Be leidėjų sutikimo meslaisvi.lt paskelbtą informaciją ir idėjas prašome nekopijuoti ir neplatinti kitose interneto svetainėse bei laikraščiuose[/box]