Rugsėjo 11d. Pagėgiškius šiurpino palaidas vilkšunis

Žiniasklaidoje kartas nuo karto tenka perskaityti šiurpių tekstų, kaip šunys užpuola suaugusiuosius ar vaikus. Užpuola ir sukandžioja netgi savo šeimininkus, duodančius jiems ėdesio. Atrodytų, jog būtų galima pasimokyti iš šių skaudžių istorijų ir prisiimti atsakomybę už savo augintinį, juo pasirūpinti taip, kad nekeltų grėsmės žmonėms. Deja, nelabai kas keičiasi.  Daugelio gyventojų sąmoningumo lygis žemas, jie užsispyrę aiškina, jog jų šuniukas yra geras ir nekanda, o kad aploja, tai čia visai normalu. Gyvūnų mylėtojai nesuvokia, kad žmogui, kuris jau yra patyręs šuns sukandžiojimą ir mažo palaido šuniuko aplojimas yra psichologinė trauma.

Rugsėjo 11d., kai vieni žmonės skubėjo į darbą, vaikai į mokyklas, darželinukai į darželį, po Pagėgius slampinėjo vilkšunis. Stebino tai, kad visi žmonės skubėjo savo reikalais, lyg  šuns ir nebūtų. Įtariu, kad apsimestų nematą, kai toks vilkšunis pultų ir kokį žmogų. Dauguma taip yra susigyvenę su tais palaidais gyvūnais, kad jiems tai yra jau kaip norma. O kas būtų, kai tokį, nežinia kokios nuotaikos vilkšunį , mieste sutiktų vaikai  ? Kas prisiimtų atsakomybę įvykus nelaimei? Kas prisiimtų atsakomybę, kai einantį į mokyklą vaiką užpultų iltingasis padaras?  Gal galėtumėm ją prisiimti kiekvienas iš mūsų?  Pasirūpinti, kad savas  augintinis neištrūktų į gatvę, sudrausminti kaimyną ar pažįstama, kuris elgiasi neatsakingai, o gal ir paviešinant pavardes tų, kurie piktybiškai nereaguoja į perspėjimus. Pagėgių pradinukų mokykla ir vaikų darželis sureagavo į šią problemą, galėtų labiau sureaguoti ir aukščiausioji valdžia vis besigirianti gražiomis sutvarkytomis gatvėmis. Nes dabar gražiomis gatvėmis bėgioja „gražūs” palaidi šunys.

meslaisvi.lt