AB Lietuvos Geležinkeliai šešėlyje: kaip LTG „kompetencijos“ virsta rangovų smaugimo įrankiu
Lietuvos verslo bendruomenė pratusi prie biurokratinių kliūčių, tačiau tai, kas vyksta po AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) skėčiu, verčia suklusti net visko mačiusius. Į portalą kreipėsi statybos rangovai, susidūrę su AB Lietuvos geležinkeliai dukterinės kompanijos „prievartavimu”.Naujai suformuotos struktūros ir „kūrybiški“ sutarčių administravimo metodai kelia pagrįstų klausimų: ar valstybės valdoma grupė siekia skaidrumo, ar kuria modernią „reketavimo“ sistemą, prisidengusi konsultacijų paslaugomis?
41 milijonas eurų „konsultacijoms“: kur dingsta pinigai?
2024 m. lapkričio 29 d. įkurta dukterinė įmonė UAB „LTG Kompetencijų centras“ (LTG KC). Jos veikla – konsultacijos. Tačiau Registrų centro duomenys už 2025 m. šokiruoja: bendrovės pajamos siekė 42,7 mln. Eur, o pelnas prieš mokesčius – vos 1,8 mln. Eur.
Kiekvienas patyręs verslo analitikas paklaustų: kaip intelektines paslaugas teikianti įmonė sugeba sugeneruoti 41 mln. Eur sąnaudų? Konsultacijų versle nėra žaliavų ar brangių gamyklų. Tai reiškia, kad milžiniškos sumos išleidžiamos arba išpūstiems atlyginimams, arba, kas labiau tikėtina, – paslaugų pirkimui iš trečiųjų šalių, kad būtų sukurtas juridinis mechanizmas rangovų spaudimui.
Schema Nr. 1: Dirbtinės žalos generavimas
Viena iš „LTG KC“ užčiuoptų „gyslų”, nešančių milijonus – statybos darbų sutarčių administravimas. Perėmusi kontrolę, ši bendrovė, atrodo, rado būdą „užsidirbti“ tiesiogiai iš statybininkų kišenės.
Metodas paprastas: priėmus atliktus darbus, dirbtinai sukuriamas žalos faktas. Pavyzdžiui, remontuojant stogą ir užėjus lietui, užfiksuojamas patalpų užliejimas. Užuot taikius rinkos kainas, „LTG KC“ nusamdo „savo“ valymo įmonę, kuri už kelių kambarių išvalymą išrašo 32 000 Eur sąskaitą. Ši suma tiesiog išskaitoma iš rangovui priklausančio apmokėjimo. Rangovas lieka ne tik be pelno,bet ir su nuostoliais, o „kompetencijų centras“ – su sutvarkytu objektu ir pilnomis kišenėmis svetimų pinigų.
Schema Nr. 2: Retrospektyvinis „auditas“
Dar įžūlesnis mechanizmas – pasirašytų ir jau priimtų įkainių kvestionavimas. Įsivaizduokite:
- Pasirašote sutartį su LTG dėl konkrečių įkainių.
- Atliekate darbus, jums pasirašo aktus, priima sąskaitas apmokėjimui.
Tada į sceną žengia „nepriklausomas auditas“, kuris staiga „nustato“, kad prieš metus suderinti įkainiai buvo per aukšti. Rezultatas? Reikalaujama grąžinti permokas, o neapmokėtos sąskaitos įšaldomos neribotam laikui. Tai tiesioginis sutarčių teisės pamatų griovimas, vykdomas po valstybės vėliava.
Brutali žinutė verslui
Šie veiksmai siunčia aiškų signalą Lietuvos statybų sektoriui: nesvarbu, kaip kokybiškai dirbsite, jūs vis tiek galite likti „nurengti“. Rangovams atvirai duodama suprasti: „Jūs papuolėte“.
Ar tokia agresyvi taktika dera su laisvos, demokratinės rinkos principais? Kai valstybinė įmonė kuria „uabus“, kurių vienintelė funkcija – „skandinti“ rangovus ieškant formalių kabliukų, kenčia ne tik konkretūs verslininkai. Kenčia valstybės reputacija ir paties geležinkelių tinklo kokybė, nes statybininkai tokios „partnerystės“ pradės vengti kaip maro.
Lietuvos verslo bendruomenė laukia atsakymų: kam iš tiesų tarnauja šie milijonai ir kas prisiims atsakomybę už atvirą rangovų žlugdymą?
meslaisvi.lt