Poilsiavietė kurioje nevysta gėlės ir idėjos
Nuo šviesių žmonių ir aplinka nušvinta, taip būtų galima pasakyti apie Algimantą Jokimą Rakauską, kuris Batniavos seniūnijoje, J.ir J. Vailokaičių kelio pusiaukelėje, savo miško žemėse visuomenei sukūrė jaukią panoraminę poilsiavietę, kurioje yra vaza ir ten niekada nevysta pamerktos gėlės. Tai rodo tikrą atsidavimą ir meilę gamtai, žmogui bei savo triūsui.
„Tokia įtampa kartais būna, ar rytą atėjęs, rasi čia ką. Prieš 15 metų buvau padaręs pavėsinę su stogu ir per vieną naktį, neliko nieko. Viskas buvo sudaužyta ir sumesta į pakrantę, liko tik vienas stulpas, kurio neįveikė, nes buvo giliau įkastas. Ant kalno padarytos girininkijos pavėsinės taip pat buvo išvartytos, sudaužytos o stogas sudegintas… ir taip viskas baigėsi. Ir šitos aikštelės stalo koją buvo atkasę iš vienos pusės, pamatė kaip yra įkastas, kad lengvai nepaimsi ir paliko taip viską„- savo pasakojimą pradėjo Algimantas.
„Kaip yra sakoma: blogiausia žmogui kad Dievas suteikė pirma sveikatą o protą paskiau. Kas iš to, kad žmogus turi sveikatos o proto dar nėra…” -tęsę pašnekovas.
Nerimas žmogaus yra labai realus, nes tokių bandymų suniokot jau būta ne vienas. Sakoma, vieną kartą nukentėjęs jau žinai kaip būna, bet seniūnijos gyventojas turi apsaugą, kurios neišduoda.
Pasak Algirdo reikia technikos ir pinigų ir vienas čia nieko nepadarysi. „Čia ir sūnaus Dariaus su žmona Lina bei jų vaikų sutikimas, parama ir pagalba”- toliau kalbėjo entuziastas.
„Aikštelei įrengti teko užsakyti 15 tonų žemiu, kurių per elektros laidus norimoj vietoj nebuvo galimybės išversti, teko imti karučius ir su šeimynos pagalbą vežti žemes. Sūnus Darius su vaikais išraižė gyvatę, marti gėlyčių pasodino. Seniūnijos moterys taip pat pagelbėjo su darbais ir seniūnas, tikrai šaunuolis, ką paprašysi, pagelbėja. Kelio pakraštes su seniūnija bendrai prižiūrim, nes kelias tai jau ne mano o kaimo.“ – kalbėjo vyras. Algimantas sako, kad dar yra nebaigtų darbų, dar kelių tonų žemių pritrūko ir mašinom aikštelei dar reiktų žvyruko, kad į komplektą derėtų. Žmonės džiaugiasi aikštele, tai kalno pusiaukelė, kurioje gali atsikvėpti, į Nemuną pažvelgti, kuriame gulbės plaukioja ar pavasario ledlaužis neprasidedąs. Vienuolės čia užsuka pasibūti, smagu iš viršaus į tolį pažiūrėti o kad atsivertų iš aukštai Nemuno vaizdas, egles apgenėti Algimantui padėjo sūnus. 
A.Rakauskas dar turi planą, reiktų iškabą pakabinti, kuri turi būti susieta su Nemunu, kad tiktų prie vietovės kraštovaizdžio. Jau atėjęs pasigrožėti Nemunu, iškaba būtų pradžių pradžia. Žmogus sako, kad jis jau tokios iškabos savo rankomis nepadarys ir kad čia jau jam prireiks kažkieno pagalbos..
Aikštelę supa beržynas, drebulynas, ąžuolynas ir pušynas ir visa tai pradėta sodinti paties A.Rakausko su žmona 2000 metais. „ Buvo nelengva nes buvo krūmynai ir apynynas ir reikėjo užsispyrimo. Ant pušelių apsivyniodavo apyniai ir lenkdavo jų viršūnėles žemyn. Kokia penkiolika metų kovojau su apyniais gelbėdamas pušeles. Vietovė kalnuota o reikėjo iškirsti lazdynus, viską sutempti ant kelio. Prisimenu kaip vargom bet vat užsispyrimas geras dalykas, nors tarpais pagalvoji, nu kodėl aš čia taip užsiimu, na čia turbūt kai jau pavargsti. Bet kaip yra smagu, kada tas pats medelis užauga ir anūkėliams stebėti jį augantį. Jau čia yra jų, juos visada trauks čia sugrįžti.Rudenį labai gražu pažiūrėti į klevus, kokios jų lapų spalvos. Vat tada jau atvažiavęs aš nieko nedarau, tada aš ateinu ir pavaikščioju tuo taku, kokie tie lapai gražūs. Kiti sako, kad tam seneliui stogas važiuoja. Bet suprantat, bepiga daryt kai savi pritaria, o jei priekaištautų? … Kiti gal ir pasijuokia bet kai praeina laiko ir pamato rezultatą… Žmonės skirtingi ir skirtingai viska mato…“- akcentavo poilsiavietės įkūrėjas.
Bet garbaus amžiaus žmogaus darbai bei idėjos dar nesibaigia, tik kai liko vienas, truputį sunkiau, bet padeda sūnus, marti, anūkai gal pratęs. „Kartais sunku iš noro daryti, kai kitas galvoje ar verta ar ne. Mes su žmona negalvojom, ar verta ar ne, užsispyrėm, kad padaryti. Užsispyrimas nugali“- baigė savo pasakojimą A.Rakauskas.
O mes palinkėsime, kad užsispyrimas neišblėstų ir įsigyvendintų dar viena Algimanto svajonė, kuri gražiai papildys pirmąją. O kokia ji? Kai bus įgyvendinta, jūs sužinosite, mes ir vėl parašysime 🙂
meslaisvi.lt