Akcijos „Išsaugokime Pakarklės mišką” dalyviai apnuogino Kauno rajono valdžios keistus sprendimus(video)

2024 m sausio 6d. 11.00 Kauno rajone Batniavos seniūnijoje vyko akcija prieš planus kirsti Pakarklės mišką ir steigti karjerus. Susirinkę Mauškalnio poilsio aikštelėje , greta kelio Kaunas-Jurbarkas, akcijos dalyviai kalbėjo apie gudrius verslo ir valdžios planus kaip poilsiui skirtame miške įkurdinti smėlio-žvyro karjerą, kurio plotas būtų apie 100ha. Šioje teritorijoje auga apie 55 000 medžių tarp kurių 5000 ąžuolų.

„Prieš kelis metus Kauno rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą nepritarti šito karjero atsiradimui, bet kaip matome, tai nesustabdė šitų vertelkų noro pagrobti miško ir daryti sau pinigus”-kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos grupės Kauno rajono savivaldybės taryboje narys Artūras Orlauskas. Politikas taip pat pasakė, kad jis sužinojo, jog neseniai įvyko Batniavos seniūnijos seniūnaičių sueiga, kurioje buvo pritarta šio karjero steigimui. Tokia žinia daugeliui susirinkusių buvo netikėta, nes apie jokias apklausas mitinge susirinkę gyventojai nebuvo girdėję.

„Ko nepadaro pinigai, tą padaro dideli pinigai. Žmonės, kurie pasirašė ant sau kenkiančio sprendimo mane iš tikrųjų stebina”– apie tokius seniūno ir seniūnaičių protokolus kalbėjo A.Orlauskas.

Labiausiai politiką nustebino tai, kad Kauno rajono Tarybai nepritarus karjero steigimui, bendrajame rajono plane atsirado priešingi sprendiniai, leidžiantys tokius karjerus steigti.

„Negaliu pasakyti, kad rajono meras pritarė šiam miško kirtimui, bet jis kažkaip netyčia neprieštaravo”-juokavo A.Orlauskas

Apie keistą rajono valdžios elgesį šioje istorijoje kalbėjo ir kitas susitikimo dalyvis, miškininkas Adolfas Paleckis

„Per gana trumpą laiką šis miškas iš II grupės specialiosios paskirties miško buvo perkvalifikuotas į IV grupės mišką, priskiriamą ūkiniams miškams. Šitaip negalima, tai ką, reiškia įstatymai nieko verti pas mus, niekas jų nesilaiko„,-kalbėjo A.Paleckis. Vyras taip pat paaiškino, kad šis miškas prasidedantis čia, baigiasi ties Skirsnemune ir įeina į 27 gražiausius kraštovaizdžius Lietuvoje, tarp kurių yra ir Nida, Žemaitijos nacionalinis parkas. Tokios vietovės Lietuvoje yra ypatingai saugomos.

Dar vienas akcijos dalyvis, taip pat miškininkas papasakojo, kad planuojamoje kirsti miško teritorijoje yra sėklininkystės objektų. „Yra įveista miško sėklinė plantacija, kuri yra vertinga nes nėra taip lengvai įveisiama, kaip gali atrodyti daugeliui. Yra surinkti patys geriausi šio rajono medžiai, yra įskiepyti, augina vertingą produkciją. Čia taip pat yra net keturi bandomieji želdiniai, kurie taip pat su laiku duoda vis didesnę vertę”,- dėstė aktyvistas

Tarp pasisakančiųjų buvo ir Vilniaus universiteto geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Ričardas Skorupskas.

„Šis miškas yra nacionalinės svarbos objektas, visuose strateginiuose dokumentuose jis kartu su Kulautuvos, su Kačerginės su Vilkijos miškais yra nacionalinės svarbos rekreacinės svarbos ir turizmo vystymo realas. Kaip tokioje teritorijoje atsiranda iniciatyva rekreacinį mišką bendruoju planu pakeisti į ūkio mišką ir galvoti apie eksploataciją, čia jau sunku suprasti, nes siauri interesai ima viršų prieš visuomeninį interesą, prieš visos Lietuvos žmonių interesus. Šito realiai neturėtų būti. Čia gi pats vaizdingiausias Nemuno slėnio kraštovaizdis. Aš manau, kad tai yra nusikaltimas prieš vietos apylinkių ir visos Lietuvos visuomenę.”,- kalbėjo docentas

Tarp pasisakančiųjų buvo ir Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas Remigijus Lapinskas, vietos gyventojai. Visi kalbėjusieji vardino eilę neigiamų veiksnių atsirasiančių jeigu šie verslo ir valdžios planai bus įgyvendinti,

Žemiau Tarybos nario A.Orlausko ir doc.dr. R.Skorupsko pasisakymo ištraukos „

meslisvi.lt