Kaip žiniasklaida kuria serialus
Nieko nuostabaus, kad skaitmeniniame informaciniame amžiuje suklestėjo žiniasklaidos verslas. Norėdami patenkinti skaitytojų poreikį nuolatos gauti informaciją masinių informavimo priemonių savininkai ėmėsi strategijos, kuri iki šiol teisinasi 100%. Pagrindinė šios strategijos užduotis- bet kuri žinia turi turėti tęstinę istoriją. Žiniasklaida nuolatos bando sudominti savo auditoriją ir ugdyti jos lojalumą ir tai nėra sunku daryti. Tęstiniai prodiuserių sukurti kažkokios žinios pasakojimai yra tai, ko naujienų skyriai ar diktoriai dėl pašėlusio darbo tempo nepastebi.
Yra nustatyta, kad informacijos vartotojai turi aštuonis pagrindinius poreikius:
‚Informuokite mane“ „Apšvieskite mane“ „Paaiškinkite man“ ‚Įkvėpkite mane“ „Nukreipkite mano dėmesį“ “Įtraukite mane“ “Padėkite man“ „Socializuokite mane“
Kaip kuriamos istorijos, kad jos atitiktų skirtingus skaitytojų poreikius. Žemiau pateiktas pavyzdys paaiškina, kaip iš bet kokios paprastos žinios sukuriamos serialinės istorijos.
2021 metų pradžioje olandų žvejys kažkur prie Nyderlandų krantų sugavo nežinomos rūšies žuvį. Žvejas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jos nuotrauką ir paklausė žvejų bendruomenės, ar kas nors žino, kas tai yra. Netrukus Oceanic Research Center [Ecomare] atsakė, kad tai gali būti karšis. Po kelių valandų patikrinus centras patvirtino, kad tai karšis – paprastasis karšis, kuris gaudomas Kanarų salose. Žvejui buvo pasiūlyta karšį padovanoti Roterdamo gamtos istorijos muziejui. Čia istorija baigiasi ir prasideda klausimai. Vienas Nyderlandų leidinys paskelbė šią istoriją kaip trumpą naujieną. Po paskelbta žinia komentaruose prasideda spėlionės, kodėl sugauta žuvis gali atsidurti taip toli nuo įprastos buveinės. Dažnu atveju komentatoriai būna to pačio leidinio darbuotojai, kurie nagrinėja auditorijos poreikį žinioms.:
Komentatorius Poppe: -Ar kada nors girdėjote apie stiprią srovę, praeinančią per kabelius? Žuvis veikia magnetinio lauko jėgos ir dėl to jos tampa neramios.
Komentatorius Grose: -Aš to nežinojau, bet tai būtų geras paaiškinimas.
Leidinio savininkai supranta, kad čia reikalingas straipsnis, kuris paaiškintų ar šiuose teiginiuose yra tiesos. Ar tikrai žuvis veikia povandeniniai kabeliai nuo vėjo jėgainių?
Pastaruosius dvejus metus duomenų analitikai tiria naujienų skaitytojų poreikius. Viena iš ankstyvųjų tyrėjų išvadų pakartoja skaitmeninės žiniasklaidos konsultanto teiginį, kurį jis išsakė dirbdamas BBC: „ parengtų straipsnių „informuokite mane“ skaičius labai prieštarauja juos skaitančių žmonių skaičiui.
BBC tarnyba nustatė, kad 70% paskelbtų istorijų „informuokite mane“, pritraukė tik 7% srauto.
Todėl labiau tikslinga rengti straipsnius , atitinkančius kitokius skaitytojų poreikius, pavyzdžiui „įtrauk mane“ arba „nukreip mano dėmesį“
Visas aukščiau pateiktas [auditorijos poreikių] modelis labai paprastai parodo, kaip galima sukurti tęsinius. Originalią istoriją – galbūt pasakojimą „pranešk man“ – geriausiai papildytų medžiaga, kuri atitiktų kitų spektro sričių poreikius:
Ar tiesa, kad žuvys yra jautrios povandeniniams magnetiniams trukdžiams? – „Paaiškink man“
Geriausi karšių receptai – „Padėkite man“
Viktorina: atpažinkite žuvį – „Įtraukite mane“
Kodėl ši žuvis gali tikti gamtos istorijos muziejui – „Apšviesk mane“
Ir prodiuseriai kimba į darbą , kuria straipsnius, kad būtų patenkinti keturi pagrindiniai skaitytojų poreikiai (žinoti, daryti, suprasti ir jausti). Leidinys įtraukia auditoriją, susidomėjimas istorija didėja, o pradinę žinią, kaip ir kur žvejys sugavo karšį visi seniai jau būna pamiršę.
Skaitytojų poreikiai padeda nustatyti prodiuseriams, kokios tęstinės istorijos veiks, ir jie pateikia subalansuotai padailintą bet kurio įvykio traktavimą. Tai nereiškia, kad bet kokiai žiniai bandomi taikyti visi metodai vienu metu, tačiau nors ir vieno metodo pritaikymas prailgina istorijos gyvavimą ir atlygina už pastangas, kurias žiniasklaidos prodiuseriai įdėjo ją kurdami.
Suprasti žiniasklaidos darbą karšiui jau per vėlu, bet tu dar turi laiko. 🙂
meslaisvi.lt