Sprendžiant vaiko paėmimo iš tėvų klausimą privalo būti užtikrintos visų suinteresuotų asmenų procesinės teisės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rugsėjo mėnesį išnagrinėjo pirmąją bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismų išduoto leidimo paimti vaiką iš tėvų teisėtumo. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, išduodami leidimą paimti vaiką iš tėvų, tinkamai neužtikrino procesinių tėvų ir vaiko teisių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), nustačiusi antrąjį grėsmės vaikui lygį ir jį laikinai apgyvendinusi šeimos ir gerovės centre, kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų. Prašyme nurodė, kad vaikas faktiškai yra likęs be atstovo pagal įstatymą, nes vaiko motina, vaiko teigimu, kitame mieste slaugo savo sergančią motiną, o tėvas nepriima siūlomos specialistų pagalbos dėl vaiko sveikatos problemų, neveda vaiko pas gydytojus, dėl to vaikui dažnėja pykčio priepuoliai, kurių metu yra nesaugu tiek jam pačiam, tiek kitiems mokyklos mokiniams ir bendruomenei.
Pirmosios instancijos teismas tarnybos prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir leido paimti vaiką iš jo tėvų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal tėvo atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Be kitų argumentų, kasaciniame skunde vaiko tėvas nurodė, kad atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo svarbą pirmosios instancijos teismas bylą nepagrįstai nagrinėjo rašytinio proceso tvarka; apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme vaiko tėvai nebuvo informuoti, neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų; teismas netyrė vaiko nuomonės dėl jo gyvenimo su tėvais; neturėdamas teisinio išsilavinimo jis nesugebėjo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos dėl teismo leidimų išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų yra susijusios su valstybės intervencija į asmens privatų ir šeimos gyvenimą. Jų galima pasekmė (jeigu priimamas sprendimas dėl leidimo paimti vaiką) yra faktinis vaiko atskyrimas nuo šeimos, laikinosios globos (rūpybos) organizavimas. Todėl apie pradėtą teisminį procesą turėtų būti tinkamai informuojami ir į jį įtraukiami vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, savo nuomonę suformuluoti galintis vaikas turėtų būti išklausytas tiesiogiai, dalyvaujant psichologui ar per atstovą, turi būti įvertinta tėvų galimybė ginti savo teises savarankiškai (be atstovo) ir kt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus dėl žodinio proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimo, konstatavo, kad nors įstatymas nedraudžia klausimo dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos spręsti rašytinio proceso tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neinformavus vaiko tėvų apie teismo posėdį. Tai nulėmė, kad jie neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų ir duoti paaiškinimų raštu. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojęs teisinis reguliavimas iš esmės vertė teismą rinktis tarp pareigos išnagrinėti bylą per įstatyme nustatytą terminą (per penkias dienas) ir pareigos tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį (prieš septynias dienas), teisėjų kolegijos vertinimu, prioritetine laikytina būtent pareiga tinkamai informuoti bylos šalis. Šios pareigos nevykdymas, pasak teisėjų kolegijos, laikytinas procesiniu pažeidimu.
Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl vaiko nuomonės neišklausymo teisėjų kolegija pažymėjo, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, teismai taip pat nesirėmė vaiko nuomone, išsakyta jam bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodytos vaiko nuomonės neišklausymo priežastys (pvz., kad vaikas negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės ar pan.), nors vaiko amžius (9 metai) nesudaro pagrindo manyti, kad jis būtų nepajėgus savarankiškai suformuluoti nuomonės ir ją pareikšti su juo susijusiais klausimais. Nesant duomenų, kad nagrinėjamoje byloje vaikas buvo įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimą, yra pagrindas konstatuoti tiek vaiko tėvų, tiek paties vaiko teisių pažeidimą.
Vertindama kasacinio skundo argumentus dėl tėvų nesugebėjimo tinkamai ginti savo, sūnaus ir šeimos interesų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija pažymėjo, kad, atsižvelgiant į bylose dėl teismo leidimų paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo sprendžiamų klausimų svarbą, įstatyme nustatyta teismo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi ypatingą reikšmę. Šios kategorijos bylose vaiko tėvai paprastai patiria daug neigiamų išgyvenimų, kurie daro neigiamą įtaką jų galimybei racionaliai mąstyti, tinkamai elgtis procese. Dėl to kiekvienu atveju, kai vaiko tėvai nėra pasirūpinę savo teisiniu atstovavimu, teismas turi išsiaiškinti to priežastis, įvertinti šių asmenų galimybę tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu. Toks vertinimas apima, be kita ko, vaiko tėvų amžiaus, išsilavinimo, socialinių įgūdžių, raštingumo ir kitų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Esant bent menkiausiai abejonei dėl vaiko tėvų sugebėjimo tinkamai ginti savo teises, teismas turi pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese.
Šioje byloje vaiko tėvai nebuvo informuoti apie procesą pirmosios instancijos teisme, atitinkamai jame jiems niekas neatstovavo. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi vaiko tėvas pats (be atstovo pagalbos) net tris kartus teikė teismui įvairiai pavadintus („prašymas“, „skundas“) dokumentus, kuriuos, teismui nurodžius, tikslino ir kurie galiausiai buvo priimti kaip atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šių dokumentų forma, tiek jų turinys nerodo jį surašiusio asmens gebėjimo ginti savo teises teisme. Iš vaiko tėvų pasisakymų apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuriame jie taip pat dalyvavo be atstovo, metu taip pat negalima spręsti, kad jie gerai suprato nagrinėjamos bylos esmę, t. y. kokios faktinės bylos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, o kokios ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme vaiko tėvams turėjo būti pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, tačiau to nebuvo padaryta, taip pažeidžiant CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo pareigą.
Nustatęs šiuos procesinius pažeidimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Pasak bylą nagrinėjusio teisėjo Gedimino Sagačio, tokiose jautriose bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl vaiko paėmimo iš tėvų, būtinai reikia atsižvelgti ir į tarptautinę praktiką. „Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje sprendžiant dėl sprendimo atskirti vaiką nuo šeimos priėmimo proceso atitikties Konvencijos 8 straipsnio reikalavimams vertinama ne tik tai, ar toks sprendimas yra pagrįstas pakankamais įrodymais, bet ir tai, ar suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese. Be to, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama tai, ar pačiam vaikui buvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę ir ar buvo užtikrintas tinkamas suinteresuotų asmenų teisinis atstovavimas bylą nagrinėjant teisme. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija nutarė, kad šioje byloje nebuvo tinkamai užtikrintos vaiko ir tėvų procesinės teisės, todėl grąžino bylą nagrinėti iš naujo“, – akcentavo G. Sagatys.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
meslaisvi.lt