Ilgametis policininkas dirba Akmenės rajono vaikų teisėse- prasidėjo institucinis kerštas prieš mamą?
Audrius Klišauskas Nuotrauka Vytauto RUŠKIO paiimta iš interneto
Policininku jis tapo 1992-aisiais, daugiausiai rūpinosi nepilnamečių reikalais. Nuo 2006m. pradėjo eiti Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos Poskyrio viršininko pareigas. 2013m. pareigūnas nusprendė pakeisti darbą ir sudalyvavo Akmenės rajono savivaldybės administracijos organizuotame konkurse karjeros valstybės tarnautojo – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms eiti. Jis buvo vienintelis konkurso dalyvis, šį konkursą ir žinoma laimėjo. Vėliau įvykus Vaikų teisių reformai buvęs policininkas tapo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos Akmenės rajono skyriaus Vyriausiuoju specialistu – teisininku. Kalbėsime apie Audrių Klišauską, šiuo metu rimtai užsiėmusiu jaunos mamos Erikos iš Naujosios Akmenės vaikais. Du mažamečiai vaikučiai iš Erikos buvo neteisėtai paimti dar 2018 metų rugpjūtį, o grąžinti tik 2019 metų sausį. Viso šio proceso metu Akmenės rajono vaikų teisių skyrių paliko jo vadovė Rūta Žiedienė. Šios valstybės tarnautojos pasitraukimas iš darbo apipintas paslaptimis. Dar 2019 m. vasario 12d. ji dalyvavo Erikos elgesio svarstymo vadybos posėdyje kaip vaikų teisių darbuotoja, o jau 13d. netikėtai pradėjo dirbti Akmenės rajono savivaldybės socialinės paramos skyriuje. Po jos pasitraukimo istorija su Erika atiteko A.Klišauskui ir jo kolegei. O pastarasis ne „pėsčias”, juk tiek daug metų pradirbęs policijos struktūrose jis gerai žino šios įstaigos darbo metodus. Kai dėl įrodymų trūkumo Teismas pareikalavo Erikai grąžinti vaikus, netikėtai atsirado šioje istorijoje dvi liudininkės, kurios pasak jų prieš pusę metų, neatsimena kurią dieną mačiusios kaip Erika smurtavo prieš savo vaikus. Moterys lyg pabudusios iš litargo miego surašė pareiškimus policijai. Bet čia gal ir ne keista, atsiranda tokių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna priversti veltis į melus, tačiau keisčiausia čia policijos tyrėjos Inesos Butnoriūtės elgesys. Ši pareigūnė ėmėsi daugiau nei pusės metų senumo įvykių tyrimo. Greitai suorganizavo įtariamosios Erikos akistatą su liudininkėmis, ir po to labai greitai kreipėsi į teismą, kad galimų nukentėjusiųjų vaikų atstovais ikiteisminiame tyrime būtų pripažinti vaikų teisių specialistai iš Akmenės rajono skyriaus. Tiksliau tas pats Audrius Klišauskas, kuris pirmojoje byloje su Erika visais įmanomais būdais stengėsi daryti taip, kad vaikai Erikai nebūtų grąžinti. Dabar gi naujas šansas A.Klišauskui. Šį kartą jo atstovaujama institucija Akmenės rajone atrodo, kad pasirinko naują vaikų atėmimo planą. Pasinaudodami neaiškių moteriškių liudijimais apie prieš pusę metų matytus įvykius, greičiausiai vėl sieks atimti vaikus iš Erikos. Tik klausimas ar jiems pavyks? Vis dėl to įdomu, kokie turi būti stiprūs motyvai, kad šitaip daug kartų bandoma atimti vaikus iš Erikos? Ar mes sužinosime juos? Nejaugi tai kerštas? Kerštas institucinis, kuris prisidengia vaikų gerove?
meslaisvi.lt