Parlamentaras J.Varkalys: būtų įdomu, ką galvoja moteris sužinojus , kad ji pastojo.

J.Varkalys konferencijoje uždavė filosofinį klausimą

Vasario 23d. Lietuvos seime vyko keturių šalių konferencija „Rūpestis dėl ateities visuomenės”. Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Lenkijos parlamentų atstovai pasidalino duomenimis apie savo šalių demografinę padėtį ir būdus kaip ją keisti į geresnę pusę. Dėl gyventojų mažėjimo susirūpinimą išreiškė visų konferencijoje dalyvavusių šalių atstovai.

„Europos Sąjungos šalių visuomenė sensta, pagal gimstamumą ES atsidūrė pasaulio šalių reitingų galinėse pozicijose. Du pagrindiniai demografiniai kraštutinumai lemia tokią statistiką, tai ilga gyvenimo trukmė ir mažas gimstamumas. Dėl pastarojo Lietuva prarado 200 000 tūkst. gyventojų”– savo pranešime kalbėjo Lietuvos atstovas Rimantas Jonas Dagys. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pastebėjo, kad Lietuvoje sparčiai daugėja vieno asmens namų ūkių.”Lietuvoje dramatiškai mažėja gyventojų skaičius, kiekvienais metais mes prarandame dešimtis tūkstančių žmonių. Per 25-erius metus Lietuva neteko 85 tūkst. gyventojų”-informavo L.Kukuraitis

Seimo narės Ritos Tamošiūnienės kvietimu į konferenciją atvykęs Lenkijos parlamento atstovas pasidalino savo šalies demografine padėtimi, pasak jo iki 2050 metų Lenkijoje sumažės 4,5 mln. gyventojų. Atstovas iš Latvijos taip pat kalbėjo apie nepalankią demografinę padėtį. Sunku būtų aprašyti visą konferenciją, ji vyko ilgiau nei tris valandas, tačiau į vieną Lietuvos atstovo Seimo nario Jono Varkalio pasisakymą norėtume atkreipti dėmesį plačiau.

„Visi žinome iš kur atsiranda vaikai, mokame juos padaryti, bet jie kažkodėl neatsiranda. Reiškia, jei mes žinome, mokame, o jie neatsiranda, yra kažkokios tai priežastys, kodėl jie neatsiranda. Mes sakome, kad jų mums reikia,mes juos galime padaryti, bet jie neatsiranda. Tai dabar vienas rimtas klausimas kyla dėl to, aš kreipiuosi į moteris.Ką galvoja moteris visų pirma tą dieną, kai ji sužino, kad ji laukiasi vaiko? Kiek iš jų apsidžiaugia, „o aš turėsiu kūdikį”, o kiek pasako, „o kas dabar bus’? Jeigu mes sugebėtume sudaryti statistiką, kokios priežastys tą svarbią dieną verčia moteris sunerimti, jeigu mes žinotume tiksliai, kas ją neramina,gal būt galėtume tą nerimą pakeisti džiaugsmu, tai daug problemų išsispręstų. Deja, tokio atsakymo aš iki šiol negaunu, niekas nesiruošia to svarstyti. Čia yra iš tikrųjų ne šiaip sau. Mes nelabai žinome, kam mums reikalingi vaikai.Iki 19-to amžiaus pradžios buvo aišku, kad be vaikų neišgyvensi senatvėje,seneliai reikalingi anūkams, anūkai reikalingi seneliams, tėvams. Šiandien mes viską atskyrėme, kiekvienas gali gyventi sau, gali išgyventi be žmonos, be vyro, be vaikų. Tada pradedame aiškintis, o kam tie vaikai? Na vaikai yra gražu,vaikai yra krikščioniška,patriotiška, toks fainas padarėlis, nors brangiai kainuoja. Bet ar tai čia motyvacija? Man įdomu, ką aš turėčiau padaryti kaip rinkėjų atstovas, kad valstybė padėtų gimdyti vaikus. Noriu pacituoti vieną valstybinę strategiją, čia rašoma -„valstybė privalo padėti, kad vaikai kuo mažiau trukdytų siekti strateginių gyvenimo tikslų”. Pagal šią formuluotę vaikas nėra strateginis tikslas, jis yra šalutinis produktas. Galima žinoma  mokėti kuo didesnius pinigus gimdančioms ir valstybė tada nusipirks žmonių, tačiau visi žinome, kad atsiras tokių, kurios pavers tai darbu, o ar vaikai iš tokių šeimų valstybei bus simpatiški? Turėtume suprasti, kad demografija nėra problema, kurią reiktų spręsti pinigais. Jeigu pinigai sprendžia demografija, tuomet norėčiau sužinoti, kiek išvažiavusių svetur ir ten apsirūpinusių materialiai pradėjo gimdyti? Jeigu tikrai visi emigravę pradeda tose šalyse gimdyti vaikus, tuomet viskas tvarkoje, reiškia materialinė paskata didinant gimstamumą veikia, jeigu ne, tai kur argumentas, kad išmokos čia Lietuvoje padidins gimstamumą?-kalbėjo Seimo narys Jonas Varkalys.

Į parlamentaro pasisakymo pradžioje užduotą klausimą moterims, ką jos visų pirma galvoja sužinojusios apie nėštumą, konferencijoje dalyvavusios moterys neatsakė.

meslaisvi.lt