Valdininkų pamiršta Vilkijos neįgalioji pavargo nuo biurokratijos

Kauno rajono Vilkijos miestelio neįgaliajai Jūratei Stankevičiūtei trūko kantrybė, 80% dėl judėjimo sutrikimų nedarbingumą turinti moteris kreipėsi į redakciją, moteris pavargo nuo Kauno rajono valdininkų biurokratijos.

J.Stankevičiūtė  2005 metais sulaukė savo eilės į socialinį būstą. Butas Vilkijos daugiabutyje į kurį įleido neįgaliąją moterį Kauno rajono valdžia buvo visiškai neparuoštas žmogaus gyvenimui, juolab neįgalaus. Pasak Jūratės, buto sienos buvo tik nutinkuotos, lubos betoninės, langai seni ir dėl to visiškai kiauri, braškančios grindinys. Kartu su vyru auginanti du vaikus Jūratė šio iššūkio neišsigando ir pretenzijų niekam nereiškė, šeimyna puolė gautą būstą remontuoti. Savo lėšomis   išsitapetavo sienas, pasikeitė langus, atliko kitus tvarkybos darbus. Dešimt metų gyvenanti socialiniame bute Jūratė iš valdžios neprašė jokios malonės, tačiau pablogėjus finansinei neįgaliosios šeimos padėčiai, ji nusprendė kreiptis pagalbos į Vilkijos seniūniją. Aptvarkiusi didžiąją dalį buto Jūratė norėjo įsidėti ir naujas tvarkingas duri, nes senos buvo neefektyvios, pro jas iškeliaudavo šiluma, o iš išorės atkeliaudavo laiptinės šviesa ir triukšmas, durys blogai varstėsi ir užsidarinėjo, neįgaliajai moteriai tas buvo labai nepatogu.

2016 m. kovo mėnesį J.Stankevičiūtė kreipėsi raštu į Vilkijos seniūniją su prašymu skirti jai piniginę kompensaciją durims pasikeisti. Sunkiai atėjo iki seniūnijos, paliko raštą ir ramiai išvyko laukti valdininkų sprendimo. Ir laukė, ilgai laukė. Laukė, laukė, kol praėjo metai. Pavargusi nuo šito ilgalaikio laukimo neįgalioji nusprendė pasiaiškinti, kodėl į jos prašymą valdžia nereaguoja. Vėl nuvyko į seniūniją, kur jai seniūnijos specialistė Jadvyga Vaitiekūnienė paaiškino, kad jos prašymas buvo perduotas Kauno rajono savivaldybės administracijai, tačiau turbūt pasimetė.  Specialistė patikino, kad artimiausiu metu į Jūratės butą atvyks komisija, kuri ir nuspręs kiek ir kaip pagelbėti neįgaliajai. Ir vėl Jūratė laukė. Komisija važiavo ilgai, o kada atvažiavo Jūratė net nežinojo. Sužinojo tik tada, kai vėl nuėjo į seniūniją pasiaiškinti, kaip reikalai su jos buto durimis. J.Vaitiekūnėnė paaiškino, kad komisija buvo nuvykusi prie jos durų ir priėmė sprendimą įstatyti į socialinį būstą naujas pačias pigiausias duris arba kompensuoti 200 eur pačios gyventojos pasirinktų durų variantą.

Kokios yra tos pačios pigiausios kinietiškos durys Jūratė nutuokė, moteris buvo tikra, kad jos mažai kuo skirsis nuo senų bute stovinčių, todėl apsvarsčiusi valdžios pasiūlymą nusprendė rinktis antrąjį valdžios pagalbos modelį. Šis variantas pasirodė yra ne toks paprastas, neįgalioji turėjo rasti įmonę, kuri įstatytų jos pasirinktas duris ir sutiktų dalį pinigų gauti iš Kauno rajono valdžios kasos. Jūratė tokią įmonę rado, jos bute atsirado naujos kokybiškos durys, tačiau džiaugsmas truko neilgai, įmonės vadovas jai paaiškino, kad savivaldybė pinigų niekaip neperveda. Jūratė pradėjo aiškintis. Pasirodo įvyko klaida, sąskaita, kurią išrašė duris pakeitusi įmonė buvo skirta Vilkijos apylinkių seniūnijai, o ne Vilkijos miesto, kurioje gyvena Jūratė. Na suklydo, tai suklydo ne visi tokie išsilavinę kaip  seniūnijos specialistė J.Vaitiekūnienė, kuri ir pastebėjo Jūratės atneštoje sąskaitoje klaidą. Pastebėjo, bet patingėjo užrašyti ant kokio lapelio neįgaliajai Vilkijos seniūnijos rekvizitus, kad sunkiai vaikščioti galinti Jūratė tiksliai turėtų duomenis, kuriuos reikia užrašyti sąskaitoje. Grįžusi į duris pakeitusią įmonę Jūratė paprašė, kad jai išrašytų naują sąskaitą, tą montuotojai ir padarė,suradę kompiuteryje Vilkijos seniūnijos duomenis pataisė sąskaitos duomenis ir atidavė Jūratei. Neįgalioji naująją sąskaitą nuvežė į seniūniją, kur jos laukė dar viena staigmena, budrioji J.Vaitiekūnienė greitai pastebėjo, kad sąskaitoje likęs prieš tai įrašytas Vilkijos apylinkių seniūnijos kodas, nubraukė skaičius ir tušinuku užrašė reikalingą kodą, tačiau tai dar ne viskas. J.Vaitiekūnienė pasak Jūratės užsiminė, kad ji gali būti, jog be reikalo vargsta ir kompensacijos gali nelaukti. Visiškai išsekusi dėl nuolatinio keliavimo ir klaidų , kurių jei būtų pasistengusi seniūnijos specialistė būtų nebuvę, Jūratė atvyko į redakciją ir papasakojo šią istoriją.

Paskambinome į Vilkijos seniūniją. Pirmas klausimas kurį uždavėme specialistei J.Vaitiekūnienei buvo, kodėl nebuvo atsakyta raštu į Jūratės Stankevičiūtės raštišką prašymą 2016 metais.

„Mes neatsakinėjame į raštus, tiksliau atsakinėjame tik ne į visus, čia savivaldybės paramos skyrius turėjo atsakyti, na nežinau apie kokį raštą kalbate, nes Stankevičiūtė dar vieną rašė, atsiprašau nesuprantu apie ką kalbame”– padrikai kalbėjo specialistė. Pasirodo J.Vaitiekūnienė net nežino, kad į bet kokius gyventojų raštus savivaldybės institucijos valdininkai turi atsakyti per 20 dienų ir nesvarbu dėl ko gyventojai kreipėsi. Vėliau J.Vaitiekūnienė prisiminė, kad atseit neįgaliajai skambino ir paaiškino koks sprendimas buvo priimtas jos atžvilgiu.

„Keikėsi čia ta Jūratė atėjusi, nervavosi, o mes juk nekalti, mes perdavėme raštą savivaldybės Tarybai, kuri ir turėjo priimti sprendimą jos atžvilgiu”– toliau teisinosi seniūnijos specialistė. J.Vaitiekūnienė patikino, kad 200eur kompensacija J.Stankevičiūtei yra patvirtinta, todėl šis nesusipratimas greitai baigsis ir tegul įmonė įstačiusi duris greičiau išrašo tinkamą sąskaitą.

Pabaigai. Keikėsi ar ne Jūratė nuėjusi į seniūniją mes nežinome, bet jei keikėsi , tai teisingai darė, kad keikėsi, nes kitaip kompensacijos būtų nemačiusi.

Priminsime, kad netrukus Vilkijoje turėtų prasidėti pėsčiųjų tako įrengimo projektas už pusę milijono eurų pagal programą socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu. Įgyvendinant projektą tikimasi Vilkijoje skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą, bus atkreiptas didžiulis dėmesys į neįgaliuosius, kuriems visame take  bus sudėtos grublėtos trinkelės, palengvinančios neįgaliųjų judėjimą.

meslaisvi.lt