Naujas riebus kąsnis draudimo bendrovėms -privalomas statybos draudimas

Drudimas  Anksčiau rašėme, kokio kapitalo draudimo bendrovės savo veiklą vykdo Lietuvoje, lietuviškų įmonių tarp jų neradome.

Statybos- lažybos, šią reklamą greičiausiai matė daug kas. Tačiau jei dalyvauti ar ne  kokiose nors lažybose kiekvieno pasirinkimas, to nebus jei pradėsite šiuo metu kokias nors statybas ar rimtesnius remonto darbus. Lažintis jums teks ir lažinsitės su draudimo įmonėmis , kurios draus jūsų statybą. Pagal visas šio naujojo įstatymo taisykles, „lažybas” greičiausiai jūs pralaimėsite.

Naujasis privalomasis draudimas nepalies tiek daug asmenų, kaip palietė įvestas privalomasis transporto priemonių draudimas, tačiau jo mokamos sumos dydis ženkliai didesnis nei draudžiant automobilį.  Draudimo įmoka draudėjai skaičiuoja įvertinę atliekamų darbų vertę, pobūdį, objekto sudėtingumą, atsižvelgdami į greta esančią aplinką, objektus kuriems gali kilti rizika. Turto draudimo suma negali būti mažesnė už sąmatoje nurodytą darbų vertę. Minimali civilinės atsakomybės draudimo suma 43 400eur. Nuo 2017 metų pradžios įsigaliojo privalomas bet kokio statinio išskyrus nesudėtingą statybos(iki 80m2), rekonstravimo, modernizavimo, remonto ar griovimo darbų privalomasis draudimas. Statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą. Drausti statinio statybos darbus jums reikės,  kai statybą vykdysite net ūkio būdu, t.y. pats, savo turimomis galimybėmis.

Taisyklės parengtos draudėjų naudai

Nors įstatymas galioja jau daugiau nei pusę metų, statytojai draustis neskuba, tačiau skuba draudėjai, kai kurie jau spėjo pasirengti net ir draudimo taisykles. Pačių taisyklių formą patvirtino Lietuvos banko valdyba.  Pasigilinus į šias taisykles susidaro įspūdis, kad jos parengtos draudimo įmonių naudai. Kodėl?

Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo išmokos mokamos tik atsitikus draudžiamajam įvykiui, remiantis šį įvykį patvirtinančiais oficialiais dokumentais, o draudžiamasis įvykis skaitomas tik  staigus ir netikėtas apdrausto turto sugadinimas, sunaikinimas ar praradimas, atsiradęs draudimo laikotarpiu ir draudimo vietoje dėl bet kokios priežasties, išskyrus taisyklėse nurodytus nedraudžiamuosius įvykius. O tų nedraudžiamųjų  įvykių tiek, kad sunku būtų čia juos sutalpinti visus, tačiau kai kuriuos paminėsime.

Tarkime draudikas neatlygina bet kokius nuostolius ar apdrausto turto sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą dėl projektavimo klaidų, defektų turinčio ar padarius apdraustų darbų klaidų sukurto nekokybiško apdrausto turto keitimo, remonto ar šalinimo kaštus, apdrausto turto sugadinimą ir (ar) sunaikinimą, jei apdraustas turtas neatitinka techninių specifikacijų reikalavimų, neturi galiojančio ar tinkamai patvirtinto techninio liudijimo, atitikties sertifikato ir (ar) deklaracijos arba jei nebuvo laikomasi gamintojų reikalavimų, bet kokius apdrausto turto (išskyrus darbų rezultatą ir apdraustus darbus) nuostolius, sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, pastebėtus tik inventorizacijos ar revizijos metu, nuostolius, atsiradusius dėl bet kokio visiško ar dalinio apdraustų darbų sustabdymo 30 ar daugiau dienų, įsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus langus, išdaužus stiklą ir pan., kai draudimo vietoje iš draudėjo yra atimamas apdraustas turtas, panaudojus arba grasinant fizine ar psichologine prievarta, arba pasinaudojant draudėjo bejėgiška būkle ar jam negalint priešintis ir t.t.  Ar labai suprantama?

Jei ne, pateiksime aiškesnių nedraudiminių įvykių, kuriems atsitikus jūs negausite draudimo išmokos.

Karas, invazija, priešiški užsienio jėgų veiksmai , kariniai veiksmai, bet koks teroristinis aktas, t.y., jei jūsų statomą pastatą susprogdins teroristai,  draudimo išmokos negausite. Negausite jei  įvyks masiniai neramumai, pilietinis karas, pasipriešinimas, revoliucija, sukilimas, maištas, riaušės, streikas, lokautas, pilietiniai neramumai, karinės ar uzurpatoriškos jėgos panaudojimas, grupės piktavališkai nusiteikusių asmenų veiksmai ar asmenų, veikiančių bet kokios politinės organizacijos vardu ar susijusių su šiomis organizacijomis, veiksmai, konspiracija, konfiskavimas, areštas, priverstinis nusavinimas, rekvizavimas ar sunaikinimas, ar sugadinimas bet kokios teisėtos arba faktinės valdžios ar bet kokios valdžios institucijos nurodymu. Tačiau jau kitas taisyklių punktas sako taip, draudimo išmokos negausite jei turtas bus sugadintas tyčiniais veiksmais, išskyrus jeigu draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.)

Aiškiau būtų parašyti, kokias atvejais jūs draudimą gausite. Privalomąjį draudimą draudikas atlygina statytojui (užsakovui), draudėjui ir tretiesiems asmenims apdraustųjų padarytą žalą statiniui,  trečiojo asmens sveikatai, žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, arba žalą trečiojo asmens turtui.
Viskas labai painu, todėl  ir interpretacijoms vietos tikrai labai daug. Tarkime, kiek yra mirtinų atvejų Lietuvos statybose? Jų yra, bet tikrai tai nėra masinis reiškinys, vienas kitas per keletą metų atsitinka.
Žala tretiesiems asmenims, kaip tas gali atsitikti? Jei jūsų statybvietėje stovinti kranas, tarkime nuvirstų ir griūtų į gretimą sklypą, kuriame padarytų žalos, tai ir būtų padaryta žala tretiesiems asmenims, žinoma yra ir daug aišeksnių atvejų, kuomet galima pritaikyti draudiminį įvykį, tarkime remonto metu užliesite žemiau esantį kaimyną, tuomet draudimas turėtų mokėti išmoką, žinoma, jeigu ekspertai nenustatys, kad jūs tą padarėte tyčia.
 Draudikai nuostolių neturės

Ir visai jau pabaigai. Draudikui,  išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš

atsakingo už padarytą žalą asmens teisės aktų nustatyta tvarka.

Išvada. Draudimo bendrovės nuostolių neturės.

Konsultacijos statybos teisės klausimais 861287227

meslaisvi.lt