Radviliškio baseino statyba vis labiau brangėja
Kuo arčiau Radviliškyje statomo baseino atidarymas, tuo daugiau išaiškėja machinacijų, kurias Radviliškio rajono politikai kartu su administracijos valdininkais daro. Baseinas pradėtas statyti 2015 m. vasaros pradžioje pagal dar 2007 m. parengtą projektą. Nors ir puikiai suvokdami, kad pats projektas nebeatitinka realijų (turėti po „nuosavą” Rūtą Meilutytę), politikai vis tiek buvo pasiryžę pastatyti baseiną. Jo preliminari kaina turėjo būti tik šiek tiek didesnė nei 3,5 mln. eurų. Tačiau politikų ambicijos ir vis smarkiau įsisukusi teisminė karusėlė baseino kainą pakylėjo iki 4,2 mln. eurų.
Nuo pat baseino statybos pradžios, kažkieno paliepimu statybininkai iš karto „pasirūpino” gilesniais pamatais. Ir smėlio su žvyru papildomai vežė ne šimtais, o tūkstančiais kubų. O motyvavo tuo, kad neva Radviliškis stovi ant durpingos pelkės. Tačiau atlikusi tyrimą Viešųjų pirkimų tarnyba to fakto, kad privežtas smėlis, net nustatyti negalėjo ir jo nepatvirtino. Dar daugiau. Savo 2016 m. spalio mėn.išvadoje šios tarnybos specialistai teigė, kad tiek baseino pagrindinės, tiek papildomų darbų sutartys buvo įvykdytos pažeidžiant skaidrumo principą. Bet meras A. Čepononis „pamiršo” savo duotą pažadą, kad bus nubausti atsakingi specialistai.
Tačiau nespėjo atsigauti nuo tokio smūgio tiek politikai, tiek valdininkai. Juos į teisminius nemalonumus įsuko ir pats statybos rangovas „Raseinių statyba”, tiek papildomų darbų konkurse dalyvavę kiti dalyviai. Viena civilinė byla, kurioje baseiną statanti bendrovė „Raseinių statyba” prašė priteisti skolą iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, buvo apipinta keistenybių. Administraciją atstovaujantis juridinio skyriaus specialistas A. Matuzevičius „pamiršo” teismui perduoti VPT išvadą, kurioje teigiama, jog negalima nustatyti, kiek iš tikrųjų smėlio ir žvyro papildomai buvo privežta. Rajono interesai nebuvo apginti, tuo tarpu pinigus Taryba atseikėjo iš karto, dar neįsigaliojus teismo sprendimui.
Po to sekė kitas procesas. Jame ir vėl rangovas padavė administraciją į teismą, kad būtų panaikintas administracijos sprendimas dėl konkurso laimėtojų. Politikai, neapsikentę teismų maratonų, o gal būt ir noro kažką realaus pajusti bet kokia forma, nutraukė konkursą. O tada sekė dar keistesnis jų sprendimas. Neskelbiamų derybų būdu pasirašė su tuo pačiu rangovu „Raseinių statyba” papildomų darbų atlikimo sutartį už 490 tūkstančių eurų. Šioje situacijoje keisčiausia tai, kad prieš tai esančiame konkurse mažiausiai pasiūlyta kaina buvo 445 tūkstančiai, arba net 45 tūkstančiais mažesnė. Atsižvelgiant į 2016 m. pradžioje paskelbtą viešųjų pirkimų planą, jau tada administracija planavo išleisti lygiai pusę milijono eurų, todėl akivaizdu, kad kažkam iš politikų ir administracijos labai „rūpėjo” tiek išleisti pinigų.
Bet politikai ir valdininkai apsiskaičiavo. Antroje vietoje likusi „Kongera” nutarė taip lengvai nepaleisti ir kreipėsi į teismą dėl administracijos sprendimo nutraukti anksčiau skelbtą konkursą. Kadangi „Orestinos Montažas” buvo pripažintas kaip neturintis tinkamos kvalifikacijos, todėl turėjo būti laimėtoju paskelbta „Kongera”. Šiuo metu vykstantis teismo procesas Šiaulių apygardos teisme turi būti itin aktualus. Dėl politikų galimo godumo ir ambicijų Radviliškio miesto ir rajono gyventojai šalia „auksinio” tualeto, turės ir „auksinį” baseiną. Nes nuolat daromo klaidos apmokamos iš rajono biudžeto, o politikų noras, kad darbus atliktų tik jų pasirinktos bendrovės, o ne konkurencingoje aplinkoje išaiškėjęs laimėtojas su mažiausia kaina arba geriausiai viešąjį interesą atitinkančiu pasiūlymu. Bet tai nėra nuostabu, kai rajonui pradėjo vėl vadovauti politikas, kuris neturi savo komandos, neturi patarėjų, neturi sekretoriato, o tik nuolankiai besišypsančių ir nuolat jam pataikaujančiųjų būrį asmenų. Gyvendamas iškreiptų veidrodžių karalystėje, meras A. Čepononis pradeda priimti žalingus sprendimus rajono bendruomenės atžvilgiu.
Paprašyti pakomentuoti situaciją, „Kongera” teigė, kad iš karto matėsi administracijos suinteresuotumas konkrečiam laimėtojui, nes konkurse buvo pernelyg daug nepagrįstų ir perteklinių reikalavimų. Tačiau jie juos atitiko, todėl nesutiko su administracijos sprendimu nutraukti konkursą. Savo pagrįstus lūkesčius ši statybos kompanija dabar gina Šiaulių apygardos teisme. Žinant, kiek noromis ar nenoromis administracija yra pralaimėjusi teismų procesuose ir jau advokatams sumokėtos sumos viršija dešimtis tūkstančių eurų, aišku viena, kad lankytojai naudosis įprastu baseinu, kurio tik kaina bus „auksinė”.