Švedų Telia iš Lietuvos biudžeto semia milijonus

Sunku rašyti tokį straipsnį, sunku matyti šešiaženklius skaičius, kurie eurų pavidalu keliauja iš Lietuvos į Švediją. Tiesa, dalį tų pinigų lietuviai užsidirba toje šiaurės Europos valstybėje ir grįžę į Lietuvą dažniausiai sumoka paskolas ir mokesčius bendrovėms, kurios kaip ir Telia priklauso švedų kapitalui, ypač bankai išdavę paskolas. Apie švedų bankų biznį Lietuvoje dar būtinai parašysiu, bet čia apie Telia, tiksliau Telia Company, kurios internetinės svetainės pagrindiniame puslapyje puikuojasi avies atvaizdas. „Avinai” – ar teko girdėti ką tokiu žodžiu vadina  Lietuvoje? Manau kad teko, o jei neteko, aš neatskleisiu, nes nenorėčiau nieko įžeisti. O kodėl Avinai? Pabandysiu paaiškinti.

1998m.  „Lietuvos telekomą“ privatizavo Švedijos įmonės „Telia“ ir Suomijos įmonės „Sonera“ konsorciumas „Amber Teleholding A/S“. Šis įsigijo 60 proc. akcijų.1999m. rugpjūtį, toliau vykdant privatizavimo programą, iš Lietuvos valstybės įsigijo dar 4,97 proc. akcijų. 2000m. birželį valstybė viešo akcijų pardavimo būdu pardavė 25 proc. akcijų Lietuvos ir užsienio investuotojams. Tuo pačiu metu bendrovės akcijos buvo įtrauktos į Vilniaus vertybinių popierių biržos Oficialųjį prekybos sąrašą.

2002m. gruodį strateginiai akcininkai susijungė į jungtinę įmonę „TeliaSonera AB“. 2003 m. sausį „Lietuvos telekomas“ prarado išimtinę teisę diegti ir teikti fiksuotojo telefono ryšio paslaugas Lietuvoje.

Ir prasidėjo. Dabar jau Telia Lietuva pasivadinusi švedų kapitalo įmonė pradėjo „semti” milijonus iš Lietuvos biudžeto. Semti per viešuosius pirkimus. Ne paslaptis, šiuolaikiniame gyvenime be interneto negyvena nei viena valstybės ar savivaldybių įstaiga ar įmonė. Telia bendrovė pradėjo pardavinėti savo paslaugas darželiams, mokykloms, savivaldybių administracijoms, gaisrininkams, policijos komisariatams ir saugumui, Seimui ir prezidentūrai, poliklinikoms ir ligoninėms ir visiems kitiems , kurie tik išsilaiko iš Lietuvos gyventojų surenkamų mokesčių. Tikrai būtų sunku išvardinti visas įstaigas sudariusias su Telia bendrove ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis. O ką jau bekalbėti apie privačius Lietuvos gyventojus. Iš jų kišenių Telia kompanijai atitenka taip pat didžiulės sumos. Net tokia Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba perka paslaugas iš Telia. Apie kokį kibernetinį saugumą galime kalbėti, kuomet visus Lietuvos ryšius atidavėme užsienio bendrovėms? Man tai juokinga, nors ir graudu. Bet graudžiau dar atrodo, kuomet pamatau, kad tokia Viešoji įstaiga CPO LT finansuojama Europos sąjungos lėšomis, kurios taip pat yra Lietuvos piliečių lėšos, pasirašė vos septynių mėnesių sutartį su Telia už 4 milijonus eurų. Ar jūs girdite, per septynis mėnesius už 4 mln. eur. Lietuvio protu tikrai nesuvokiami skaičiai. ir panašių milijoninių sutarčių ne viena. Štai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija iš viso su Telia bendrove pasirašė sutarčių už 4 454 007 € , Registrų centras už 1 228 504 € ir taip toliau ir taip toliau.

Tai atsakykite, kodėl vis dėl to avinai? Jei neatsakote, tuomet jūs tikrai …nai. O švedų kompanija tikrai žino, kodėl savo įmonės interneto svetainę papuošė avies galva.

meslaisvi.lt