Darbingas laikotarpis ar nemalonus pasisėdėjimas?

Šis laikotarpis Tarybai labai darbingas. Tarybos komitetuose reikia išnagrinėti daugybę sprendimo projektų. O kur dar metinės rajono įstaigų ir įmonių vadovų ataskaitos. Todėl per šį Tarybos posėdį bus tikriausiai svarstoma per 100 (!) (per Tarybos posėdį buvo svarstyti 87) sprendimo projektų. Tokį skaičių galima paaiškinti Vyriausybės atstovo reikalavimu, kad kiekvienos įstaigos vadovo ataskaita būtų tvirtinama atskiru Tarybos sprendimu. Daugelis jų bus tiesiog mechaniškai patvirtinti. Kaip ir komitetuose posėdžiuose. Besąlygiškai pasitikima administracijos kompetencija.

Ruošiantis šiam Tarybos posėdžiui, savivaldybės administracija visiems Tarybos nariams persiuntė itin didelės apimties dokumentų. Vien švietimo įstaigų vadovų metinės ataskaitos sudarė virš 200 lapų. O atsiskaityti Tarybai turėtų visų 50 savivaldybės įstaigų vadovai. Ir taip ne idealiai veikiančios administracijos darbas buvo dar labiau apkrautas, todėl net ir pozicijai priklausantys politikai pradėjo priekaištauti dėl Tarybos darbo reglamento nesilaikymo.

Investicijų ir kaimo plėtros komitetui priklausantis Radviliškio rajono vicemeras K. Augulis labiausiai rūpinosi, kad rajono gyventojas laikytųsi reglamento. Jis prieš prasidedant komitetui, išreiškė pastabą, kad yra filmuojamas ir fotografuojamas, ir iš karto viešinama, kokio pobūdžio juokelius laido, ir siūlė komiteto nariams kaip nors vieną kartą pabaigti su tokiu „savivaliavimu“. Kažkada kandidatavęs į merus, o dabar einantis mero pavaduotojo pareigas šis politikas pamiršo, kad jis yra viešas asmuo ir jo atsiklausti nereikia dėl fotografavimo ir filmavimo, kai eina pareigas.

Tačiau dėl reglamento nesilaikymo jam ir savivaldybės administracijai iš karto pastabų pažėrė opozicijos atstovas J.Malinauskas. Jo nuomone, Tarybos darbo reglamentas neturėtų būti naudojamas kaip priedanga politikams pasislėpti. Šis dokumentas reikalingas, kad Tarybos darbas būtų kuo sklandesnis, aiškesnis, atviresnis. Ir Radviliškį valdantys politikai neturėtų piktnaudžiauti savo statusu. Todėl šį kartą apseita be policijos pareigūnų įsikišimo. Bet opozicijos politikas atsisakė balsuoti dėl sprendimo projekto, kuris buvo atsiųstas per vėlai. Ir tai nebe pirmas kartas, kai įvyksta panašaus pobūdžio reglamento nesilaikymas.

Vienas iš sprendimo projektų – Polekėlės senelių namų prijungimas prie Šeduvos globos namų. Administracijos motyvas – sutaupysime lėšų. Ar tikrai nereikės pakelti atlyginimo direktoriui, buhalteriui ir kitiems naujo darinio administracijos darbuotojams už padidėjusį nuolatinį darbo krūvį? Ar iš Šeduvos į Polekėlę vykti įstaigos vadovui bus ekonomiškiau, išlieka atviras klausimas. Bet 20 žmonių kolektyvą turintį juridinį asmenį prijungti prie kito atsiranda politinės valios, tuo tarpu kaimo ambulatorijų su 5 ar 6 etatais centralizuoti ar prijunti prie PSPC negalima? Iš nedidukės, vos kelis etatus turinčios Alksnupių ambulatorijos įstaigos, pilnas etatas yra skirtas direktoriaus pozicijai. Odontologe puse etato dirbanti V. Barkauskienė dirba pilną darbo dieną, kad vadovautų 4,5 etatų kolektyvui.  Bet net skaičiuoti mėgstantis Biudžeto, ekonomikos ir ūkio reikalų komiteto pirmininkas V. Smalinskas to nepastebi. Suprantama, tuo klausimu leidžiama spręsti Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetui, tačiau tai nebuvo net klausiama. Gal nepagrįstai, bet susidaro jausmas, kad ne savivaldybė, o kažkas kitas juos įdarbina. Pavyzdžiui, kuri nors partija, tapusi įdarbinimo biuru, bet ne bendrų idėjų generatoriumi. Ir buvimas tos partijos nariu a priori garantuoja, kad tavimi pasirūpins. Ir gerai pasirūpins, jei būsi lojalus. Ne rajonui, ne šaliai, bet partijos uzurpuotai sistemai.

Pasiruošimas Tarybos posėdžiui buvo svarbus ir neseniai pradėjusiai eiti savivaldybės vyr. gydytojos pareigas L. Viplentienei. Vieną iš sprendimo projektų ji pateikė Tarybos nariams patvirtinti sveikatos įstaigų vadovų priedus. Tačiau tokiais skaičiavimais labiausiai buvo nepatenkinti Šeduvos PSPC direktorė A. Čiudarienė ir Sidabravo ambulatorijos direktorius A. Toleikis. Nors beveik visi ambulatorijų direktoriai dar dirba ir gydytojais taip gaudami ir antrą atlyginimą, tačiau „pageidavo“ gauti ir 40 procentų priedą prie atlyginimo. Neva už teigiamus finansinius rodiklius. Buvo nesuprantama, kaip administracija ir ypač jos direktorė J. Margaitienė leido vienai pačiai vyr. gydytojai „stoti“ į akistatą su įstaigų vadovais. Komiteto posėdyje Tarybos narės konservatorės S. Dišlės klausimai šiai specialistei akivaizdžiai atspindėjo bendrapartiečių A. Čiūdarienės ir Baisogalos PSPC A. Juškienės lūkesčius. Nenuostabu, kad jau kitą dieną vyr. gydytoja save kaltino „neatsižvelgus“ į tam tikrus specifinius dalykus, apeliavo į savo „nepatyrimą“ , ko pasėkoje būtent toms dviem vadovėms atlyginimo priedas buvo padidintas nuo 10 procentų iki 40 procentų. Ar Baisogalos PSPC direktorei A. Juškienei, sukėlusiai tokią sumaištį Baisogalos seniūnijos gyventojų tarpe dėl atleidžiamos terapeutės, bei su aritmetinėmis klaidomis užpildžiusiai 2015 m. veiklos ataskaitą, tikrai verta to priedo, galima tik paspėlioti, bet kad politinė priklausomybė konkrečiai partijai suvaidino ne paskutinį vaidmenį – net nesvarstytina aplinkybė.

Taip pat metinę, bet paskutinę, savo darbo ataskaitą kaip vadovė pateikė ir Pašušvio pagrindinės mokyklos direktorė R. Šiurnienė. Ji apgailestavo, kad mokykla prijungiama prie netoliese veikiančios Grinkiškio gimnazijos. Jos akyse besikaupiančios ašaros rodė, kaip ne tik jai skaudu žiūrėti į nykstantį Lietuvos kaimą, o emocinga kalba išreiškė kaime gyvenančiųjų susirūpinimą dėl abejingo valdžios požiūrio į toliau nuo rajono centro esančių žmonių problemas.

Nors du komitetai negalėjo susidoroti su jiems pateiktais sprendimo projektais per jiems nustatytą laiką, tai yra 2 valandas, todėl perkėlė posėdžius į kitą dieną. Bet buvo Tarybos narių, kurie atvirai išreiškė nepasitenkinimą dėl tokio laiko gaišinimo. Liberalas R. Vaičiurgis piktinosi, kad sugaišo net visas dvi valandas. Politikas pasimiršo, kad turi pareigą savo kaip politiko darbą atlikti tinkamai, todėl ne tik aktyviai dalyvauti komiteto ir Tarybos veikloje, bet ir išklausyti kitų nuomonių, paklausimų, nors tai užtrunka ilgiau nei politikas planavo.

Laikantis Tarybos darbo reglamento, komitetų pirmininkų buvo paprašyta pagarsinti kelių įstaigų ir įmonių vadovams klausimus. Tačiau ar klausimai labai nepatogūs, ar kitos povandeninės srovės veikė, bet jie nebuvo pagarsinti. Ar rajono gyventojams gali būti aktualu, kodėl nesumažėja šildymo kaina, nors investuojama į šildymo trasų rekonstrukcijas už ES lėšas, perkamos „Gairelitos“ perdegusios pjuvenos gerokai pigiau ir kaip tai paveiks technologinius įrenginius, kodėl Taryba skiria lėšas iki „Radviliškio vanduo“ direktoriui priklausančio, bet dar neapgyvendinto, sklypo nutiesti vandentiekio ir kanalizacijos trasas, o kitiems jų nėra? Taip pat kur dingo dalis Radviliškio kultūros namams priklaususio turto, kai vadovaujant R. Juzukoniui buvo atliekama kultūros namų rekonstrukcija, bei kaip sugeba kultūros namų direktoriaus pavaduotoja I. Ginkevičienė suderinti savo pareigas su darbų mokyklose ir taip toliau. Tikriausiai tik laikas pateiks atsakymus, nes kol kas Taryba tik ant popieriaus yra aukščiausia rajono valdžia.