Nusikaltimų prevenciją policija vykdo silpnai – tą įrodo ir Valstybės kontrolės išvados.

Paskutiniu metu viešojoje erdvėje labai daug rašoma apie žiaurius nusikaltimus ir policijos darbą juos tiriant. Generalinis komisaras Linas Pernavas įtariamuosius vadina padugnėmis, kitokiais epitetais, tačiau apie prevencinį policijos darbą nutyli, o policijos veiklos įstatymas būtent pirmoje vietoje pagrindinėms policijos funkcijoms priskiria prevenciją.

Įstatymo 6 straipsnis skelbia, kad pagrindinės policijos funkcijos yra:

Policija:1) pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina;2) pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti.

Kai kas gal būt nežino, ką žodis prevencija reiškia, todėl paaiškinsime. Prevencija- išankstinis kelio link nusikaltimo  užkirtimas arba kitaip tariant užbėgimas už akių. Medicinoje tai vadinama profilaktika.  Sprendžiant iš paskutinių įvykių Lietuvoje, šį darbą policiją atlieka prastai. Pasidomėjome Policijos ataskaitomis visuomenei, kol kas, kol rašome šią apžvalgą,  savo internetinėje svetainėje policijos departamentas paskutinę skelbią 2015 metų veiklos ataskaitą. Šis, kaip ir kitų metų policijos ataskaitų dokumentai informuoja apie puikius ir gerus darbo rezultatus.  Ir tai normalu, nes kiekvienas apie savo darbą nori pasakyti tik geriausius dalykus. Tačiau kartais atsitinka taip, kad veiklą patikrina kitos valstybinės institucijos, tokios kaip Valstybės Kontrolė. Štai šios institucijos atlikto 2014 metų Policijos departamento audito kai kurios išvados  švelniai tariant šokiravo.

Audituojamu laikotarpiu Policijos departamentui iki 2014-11-10 vadovavo generalinis komisaras, dabartinis ministras pirmininkas  Saulius Skvernelis, nuo 2014-11-11 – generalinis komisaras Linas Pernavas.

Valstybės kontrolė skelbia, kad atlikdami auditą Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos siekė prisidėti prie teisingo finansinių ataskaitų sudarymo, racionalesnio lėšų naudojimo, efektyvesnio turto valdymo ir vidaus kontrolės stiprinimo. Štai tos išvados, kurias po audito pateikė Valstybės Kontrolė.

Policijos departamentui pavaldžios įstaigos ėmė mokestį už teisės aktuose nurodytų funkcijų vykdymą. Todėl teritorinės policijos įstaigos ir Lietuvos kelių policijos tarnyba 2014 metais gavo 382,8 tūkst. Lt pajamų už funkcijas, kurioms vykdyti skiriami ir naudojami valstybės biudžeto asignavimai. Policijos įstaigos, naudodamosi valstybės turtu, teikė viešajam sektoriui nebūdingas paslaugas, kurias galėjo teikti verslo įmonės.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas saugo institucijas, įstaigas ir kitus svarbius objektus, su jais nesudaręs sutarčių, kuriose būtų nurodytos šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir apsaugos vykdymo būdai.

Policijos departamentas, kurio vadovas yra asignavimų valdytojas, pavaldžioms įstaigoms skyrė 290,2 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų Nacionalinei nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programai įgyvendinti, tačiau neužtikrino, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos rezultatyviai, kaip numatyta Biudžeto sandaros įstatyme:

neužtikrino veiklos strateginio planavimo ir planingos veiklos principo nuoseklaus laikymosi;

nekoordinavo ir nekontroliavo Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos vykdymo, todėl pavaldžios įstaigos lėšas naudojo savo nuožiūra pasirinktoms prevencinėms priemonėms finansuoti, kurių dalis neatitiko tarpinstituciniame veiklos plane numatytų vertinimo kriterijų;

nesudarė galimybės visuomenei gauti viešą informaciją apie Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos vykdymą.

Policijos departamentas, kurio vadovas yra asignavimų valdytojas, nevykdė Lietuvos policijos įstatymo nuostatų, nekoordinavo ir nekontroliavo jam pavaldžių policijos įstaigų dalyvavimo savivaldybių veikloje, o policijos įstaigos vykdė ne bendras su savivaldybėmis programas, kaip numato Policijos veiklos įstatymas, o savivaldybių priemones (gavo 1 250,7 tūkst. Lt savivaldybių biudžetų lėšų), kurių dalis nepriskirta policijos įstaigų vykdomai veiklai

Policijos departamentas iš universiteto už 175 tūkst. Lt pirko vidurinės grandies policijos pareigūnų įvadinio mokymo paslaugas, nors įvadinio mokymo kursų organizavimas yra priskirtas Policijos departamentui pavaldžios įstaigos Lietuvos policijos mokyklos funkcijoms.

Policijos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema neužtikrina, kad asmenys, baigę mokymąsi ir nustatytą laiką neištarnavę vidaus tarnyboje arba atleisti iš vidaus tarnybos jų pačių prašymu ar dėl jų kaltės, atlygintų visas su profesiniu mokymu susijusias išlaidas, kaip numato Vidaus tarnybos statutas.

Lietuvos policijos mokykla, nepasinaudojusi turto valdytojo teise kontroliuoti, ar panaudos gavėjas naudoja pagal panaudą gautą turtą pagal paskirtį ir sutartį, sudarė sąlygas panaudos gavėjui gauti pajamų iš jam perduoto valstybės turto nuomos.

Generalinis komisaras sudarė sąlygas pareigūnui vykdyti nacionalinio eksperto pareigas, neturint Užsienio reikalų ministerijos – institucijos, atsakingos už Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse misijose politikos įgyvendinimą, pritarimo.

Policijos departamentas neturi policijos sistemos investavimo strategijos ir prioritetų, todėl valstybės kapitalo investicijų lėšomis finansuoja naujus projektus, o ankstesniais metais pradėti ir neįgyvendinti projektai nebefinansuojami.

Policijos departamentas neužtikrina nuoseklaus strateginio planavimo ir tinkamo visuomenės informavimo apie tai, kokios įstaigos ir kam naudojo valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas.

Policijos departamentas nepateikė patvirtintų investicijų projektų, kuriems per 2014 metus buvo panaudota 19 529 tūkst. Lt valstybės biudžeto asignavimų, todėl negalėjome įvertinti įgyvendinamų projektų pagrįstumo. Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos už 2 803 tūkst. Lt valstybės investicijų lėšų įsigijo turto (tarnybinį transportą ir ūkinį inventorių), kurio pirkimas nelaikomas investavimu. Policijos departamentas nevykdė policijos sistemos centrinės perkančiosios organizacijos funkcijos, todėl jam pavaldžios įstaigos alkoholio kiekio matuoklius galėjo įsigyti brangiau, vykdydamos atskirus mažos vertės pirkimus. Policijos departamentas neįgyvendino ankstesnių auditų metu teiktų rekomendacijų –patikslinti Policijos departamento ir jam pavaldžių įstaigų struktūras taip, kad Finansų valdybos viršininkas ir finansų skyrių vedėjai arba viršininkai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi biudžetinės įstaigos vadovui; patikėjimo teise valdomą turtą, kuriuo naudojasi pavaldžios įstaigos, perduoti šioms įstaigoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytais turto perdavimo būdais ir perdavimus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pabaigoje Valstybės kontrolė  išreiškė viltį, kad šios įžvalgos ir pateiktos rekomendacijos prisidės prie visuomenės pasitikėjimo policija didinimo, užtikrins racionalesnį žmogiškųjų ir piniginių išteklių naudojimą.

Dabar patys spręskite, ar policija dirba gerai?

meslaisvi.lt