Čepononis & Co. negali atsitokėti teismo ryžtingumu

Po didžiųjų metų švenčių laikotarpio Radviliškio rajono meras A. Čepononis & Co. teismo duris pradėjo varstyti daug dažniau nei norėtų patys. To priežastis tikrai ne gera pačių kaltinamųjų ir jų advokatų valia pabaigti procesą kuo greičiau siekiant save išteisinti, bet naujos teisėjos paskyrimas. Prieš tai nagrinėjęs bylą sovietmečiu teisės mokslus krimtęs teisėjas B. Zalaga buvo išleistas į pensiją, todėl šioje prioritetinėje byloje nagrinėjimas paskirtas teisėjai E. Montvidienei.

Nauja šluota naujai šluoja, todėl nenuostabu, kad jauna ir energinga Šiaulių apygardos teismo teisėja paskyrė teismo posėdžių datas visam pusmečiui į priekį. Kad būtų išvengta arba bent sumažinta kaltinamųjų ir jų advokatų galimybė tempti bylos nagrinėjimą įvairiais būdais, kaip „netikėtais“ susirgimais.

Gruodžio 19 dieną posėdis įvyko ir jame buvo apklausti iš karto keturi liudininkai. Radviliškiečių ir kitų besidominčiųjų Radviliškio įvykiais tarpe spėjimas, kad po Naujųjų metų būtinai susirgs kuris nors kaltinamasis, pasitvirtino su kaupu. Praėjusį penktadienį beveik vėluodama į posėdį kaltinamojo R. Eigmino advokatė S. Balčiūnienė pranešė, kad jos klientas susirgo. Jo aukšta kūno temperatūra laikysis iki pat sausio 10 dienos imtinai pagrįsdama tai medicinine pažyma. Visų esančiųjų teismo salėje kaltinamųjų veiduose atsirado palaimingos šypsenos, juk per tą laiką numatyti du posėdžiai gal nebeįvyks.

Prie teisėjo B. Zalagos tas „triukas“ būtų pavykęs, bet, deja, ne šį kartą. Teisėja E. Montvidienė iš karto paklausė visų dalyvių dėl galimybės tęsti bylos nagrinėjimą nedalyvaujant šiam kaltinamajam bei jo advokatei, todėl abu sausio 6 ir 9 dienos posėdžiai įvyko. Net nepakenkė ir tai, kad kaltinamojo A. Juodžio advokatas negalėjo atvykti.

Toks teismo proceso pagreitis 10G jėga „prispaudė“ kaltinamuosius jų kėdėse ir jų veiduose šypsenos pradingo. Jie susirūpinusiais veidais klausėsi, kaip teismas, neturėdamas galimybės apklausti daugiau liudininkų, garsino byloje esančius įrodymus. Nepadėjo dviejų kaltinamųjų A. Čepononio ir E. Pranevičiaus advokatų vilniečio A. Liutvinsko ir šiaulietės V. Savickienės burbėjimas pusbalsiu, kad galbūt teismas bylą nagrinėja ne ta eiliškumo tvarka, kaip jie yra įpratę. Teisėja lakoniškai atkirto, kad įstatymas to nedraudžia ir toliau tęsė savo darbą.

Sausio 9 dieną teismo posėdyje buvo klausomasi telefoninių pokalbių išklotinių ir peržiūrima filmuota vaizdo medžiaga. Norėdama užbėgti visiems netikėtumams už akių, teisėja E. Montvidienė dar gruodžio 19 d. posėdyje įpareigojo kaltinamųjų advokatus pasirinkti ir nurodyti teismui, kuriuos garso ir vaizdo įrašus norima išklausyti. Tačiau, išskyrus A. Čepononio ir E. Pranevičiaus, kitų kaltinamųjų advokatai nepanoro „pageidavimų koncerto“ ir pripažino esamus įrodymus tokiais, kokie jie yra.

Perklausant telefoninių pokalbių garso įrašus, priekyje sėdintis A. Čepononis jau nerimavo. Atsiskleidė, kad tuomet ėjęs rajono vadovo pareigas A. Čepononis tiek daug „dirbo ir stengėsi“ Radviliškio rajonui, kad tik nebūtų pažeisti kitų Tarybos narių konservatorių A. Juodžio ir G. Žilėno siauri ir asmeniniai interesai. Nes, pasak jo paties, tai pakenktų ir pačiam Radviliškiui, kadangi būtų suduotas smūgis prestižui bei Radviliškio rajonas pakliūtų į „juoduosius sąrašus“. Bet blogiausiai būtų patiems Radviliškio rajono konservatoriams, kadangi iš karto išaiškėtų, kodėl neturėdama kompetentingų specialistų įmonė „Leo statyba“ „sugebėjo“ laimėti viešuosius pirkimus statybos rekonstrukcijos darbams atlikti, įskaitant tarptautinį Bauskės ir Radviliškio kultūros centrų projektą. O po to jau prasidėtų politinė katastrofa visam konservatorių valdymui Radviliškyje su visomis baisingomis „pasekmėmis“.

Prasidėjus vaizdo įrašų peržiūrai, salėje kilo šiokia tokia sumaištis. Kaltinamojo A. Čepononio advokatas A. Liutvinskas buvo nepatenkintas kompiuterio monitoriaus „mažumu“ ir mėtė replikas, būdingas tik nosį į viršų iškėlusiam sostinės „tūlam“ provincijos atžvilgiu. Po pertraukėles teismas vis tik nusprendė peržiūrėti vaizdus turimomis technologinėmis priemonėmis. Pasižiūrėti į save ekrane nulėkė keli kaltinamieji.

STT agentai padirbėjo iš peties ir filmuota buvo Radviliškio rajono savivaldybės mero kabinete. Klausantis pateiktų įrodymų, ir pakartojant to paties advokato A. Liutvinsko po posėdžio ištartus žodžius, kad ir „arkliui aišku“, akivaizdu, jog pagrindinė figūra, bendras vardiklis, rišamoji medžiaga, atraminė kolona visame tame „reikale“ buvo Antanas. Nuo jo viskas priklausė, tik jis priiminėjo sprendimus, jis sprendė iškilusius ginčus bei problemas dėl darbuotojų kompetencijos, medžiagų tiekimo. Viskas buvo tik per jį, su juo ir jame. Be jo palaiminimo niekas nevyko. Ir tai buvo daroma taip pat ir jo kabinete. Todėl nenuostabu, kad A. Čepononis su dabartine administracijos direktore J. Margaitiene pernelyg dažnai renkasi Civilinės metrikacijos skyriuje, kur dirba jo žmona Nijolė. Ten tikriausiai jaučiasi saugus.

Nors tokie veiksmai, kaip „paskolinimas“ savivaldybei priklausančių lėšų dviem mėnesiams į „priekį“ savo pačios apyvartinių lėšų neturinčiai įmonei „Leo statyba“ atlikti net tarptautinio projekto statybos darbus, kaltinamųjų advokatų įvardijami kaip „paskola“ ir kaip „būtinas reikalingumas“. Tuo tarpu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras A. Mirnyj įžvelgia čia baudžiamąją veiką pagal tris LR BK straipsnius. Nes ne tik „sėkmingai“ konservatorių A. Juodžio ir G. Žilėno turima „Leo statyba“ laimėdavo viešuosius pirkimus, bet ir „rasdavo“ būdų ieškoti „papildomų darbų“ sąmatoms didinti.

Vieno perklausomo pokalbio metu A. Čepononio „spaudžiamas“ darbų vadovas L. Šeštokas sutiko „pagelbėti“ tik todėl, kad savivaldybė, tai yra Čepononis & Co, jau daug metų jam taip pat „padėdavo“ suorganizuodama konkursus, jog laimėtų jo įmonė. Tai išgirdęs vienas kaltinamųjų K. Čiūdaras, dabartinis Radviliškio miesto baseino techninę priežiūrą atliekantis specialistas, nesusilaikė garsiai nepasakęs: – „O tai kur jis dabar, tai kodėl tada čia jo nėra šitoje salėje, kodėl jis nekaltinamas?“.

Tuo tarpu perklausęs savo paties pokalbius, pats dabartinis kaltinamasis A. Čepononis galėtų pasimokyti iš 2011 metų A. Čepononio, kuris tada sakė: – „leiskite žmonėms dirbti, jei neleisite, o tiktais trukdysite, bus šūdas!“. Jei net ir tiesiogiai rinkėjų išrinktas meras pernelyg įsijaučia į savo „dievišką“ esybę ir pamiršta, kad daugiau galima pasiekti komandoje, o ne pildant tik vieno individo norus ir pageidavimus. Mero kompetencija yra gerai išdėstyta vietos savivaldos įstatyme, ir jei jos neviršys, merui nereikės tada trinti kaltinamųjų suolo taip dažnai. Bei nereikės sarkastiškai po posėdžių guostis kitiems, kad net nebeatsimena, jog tiek daug „dirbo“ tuo klausimu…

Bus daugiau.