Šunų savininkai turėtų suklusti, jų augintiniai pripažinti triukšmą keliančiais ir skleidžiančiais objektais.

Triukšmo šaltinis ir triukšmo šaltinio valdytojas, šie apibrėžimai triukšmo valdymo įstatyme galioja ir šunų savininkams. Tą išaiškino Sveikatos apsaugos ministerija, kuomet dėl pastovių skundų iš gyventojų dėl greta laikomų šunų savivaldybių specialistai ir policija neturėjo tikslios nuomonės. Nors turėjo ir ta nuomonė buvo suformuota žiniasklaidos priemonių, kurios lyg vienas skelbia gyvūnų gerovę pažeidžiančių žmonių vardus ir pavardes, tačiau neužsimena nei vieno atvejo, kuriame atvirkščiai, žmonės kenčia nuo greta laikomų šunų, kurių deramai neprižiūri savininkai. Gyvūnų laikymo taisykles turi pasitvirtinusios visos Lietuvos savivaldybės, tačiau keturkojų savininkai dažniausiai būna nei jų skaitę, nei matę ir kilus konfliktams tarp kaimynų dėl gyvūnų keliamų nepatogumų ginčai būna sprendžiami emociškai. Deja, bet netikslus įstatymų suvokimas valstybinių institucijų specialistus neretai priverčia stoti pažeidėjo pusėn. Tokia praktika turėtų baigtis po neseniai Informacijos Analizės Asociacijai atsiųsto Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo į klausimus, kuriuose buvo norima išsiaiškinti, ar šuns auginimas yra žmogaus veikla ir ar tokio gyvūno savininką galima pripažinti triukšmo šaltinio valdytoją. Ministerijos specialistė atsakė taip:

„Ministerijos nuomone šuns auginimas nuosavame sklype ar bute gali būti vadinama žmogaus veikla, todėl atitinkamais atvejais laikomų gyvūnų skleidžiamas triukšmas gali būti nepageidaujamas arba žmogui kenksmingais išoriniais garsais, kuriuos sukuria žmonių veikla, t.y. atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme pateiktos triukšmo sąvokos apibrėžtį.Taigi atitinkamais atvejais gyvūnai gali būti triukšmą keliančiais ar skleidžiančiais objektais. Manytina, kad gyvūnus (šunis) laikantys asmenys gali būti laikomi triukšmo šaltinių valdytojais„.

Tokia žmogaus veikla pakliūna po įstatymo priežiūra. Specialistai iš SAM taip pat pabrėžia, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Rašte taip pat surašytos priemonės, kurių pagalba galima tramdyti pažeidėjus,t.y. šunų savininkus žiūrinčius aplaidžiai į savo augintinių elgesį greta gyvenančių žmonių atžvilgiu. Pavyzdžiui, nuo 2017 m.sausio 1d. įsigaliojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse(toliau ANK) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, padarius tokį patį pažeidimą pakartotinai bauda siektų nuo 200 iki 600 eur. Pagal kitą ANK straipsnį( viešosios rimties trikdymas) užtraukia baudą nuo 20 – 80 eur, pakartotinai nusižengus nuo 80 iki 300 eur.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu prievolė registruoti šunis, kates ir šeškus registruoti Gyvūnų augintinių registre buvo nustatyta nuo 2016 m. sausio 1 d., ir galiojo iki 2016 m. birželio 23 d. (kai įstatymas buvo pakeistas ir visuotinė prievolės atsisakyta). Remiantis 2016-12-02 duomenimis  Valstybinė maisto ir veterinarijos Tarnyba informavo, kad Gyvūnų augintinių registre registruota 21 359 šunys, tačiau šis skaičius tikrai neatspindi realios situacijos.

Mūsų duomenimis tiek šunų yra Ukmergės dydžio mieste.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 28 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Būtent, gyvūnų laikymo taisyklėse ir pažymėta, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, kurių vienas ir yra gyvenimas triukšmo neveikiamoje aplinkoje.

Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos 6 straipsnis nustato, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas ir kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija, o jos 7 straipsnis sako, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai.
Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Privačių interesų suderinimo rezultatas, išreikštas įstatymu arba kitokiu valstybės pripažintu būdu, ir pasireiškia kaip žmonių elgesio ir veiklos reguliatorius. Kadangi pripažinta, kad šuns auginimas yra žmogaus veikla, todėl tokia veikla pakliūna po įstatymų reguliavimu, kuris gina ne tik gyvūnus bet ir greta gyvenančius žmones .

Tiek gyvūno laikytojo tiek ir asmens nelaikančio gyvūno asmens teises ir teisėtus interesus nustato Konstitucija, bei detalizuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių nuostatų pažeidimo atvejai galėtų būti vertinami kaip kito asmens teisėtų interesų pažeidimas.

Į Gyvūnų laikytojų pareigas įeina ne tik nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga laikytis gyvūnų gerovės įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, bet ir užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Maisto ir veterinarijos Tarnyba savo rašte nurodo, kad Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinti principai, kad galioja tik paskelbti įstatymai ir kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Daugelis šunų savininkų gyvūno priežiūrą supranta kaip gulto ir stogo gyvūnui įrengimą, keturkojo maitinimą ir gydimą, tačiau šuns elgesį keliant triukšmą prie gyvūno priežiūros priskirti nelinkę. Kitų asmenų tesėtų interesų pažeidimą suvokia kaip fizinį šuns įkandimą kitam asmeniui ir tiek, kad jų keturkojis gali pažeisti kitų asmenų teises ir kitokiais būdais , kelti psichologinį ar kitokį nepatogumą greta gyvenantiems žmonėms, šunų savininkai kol kas žinoti nenorėjo. Po šių SAM ir VMVT išaiškinimų padėtis turėtų keistis  žmonių naudai.

meslaisvi.lt