Pasikalbėjimai su pusiau „nėščiu” meru A. Čepononiu

Neapsikentęs dažnų mano apsilankymų gyventojų priėmimo laiku, meras A. Čepononis įgyvendino naujovę – spaudos konferencijas. Kad iš karto neprisiimtų sau garbės dėl Radviliškio rajono savivaldybės informacijos skleidimo būdo, kurio nebuvo nuo pat 1990 m., pasakysiu, kad meras A. Čepononis net nežinojo žodžio akreditacija reikšmės. Teko kelis kartus rašyti raštus dėl mano kaip Informacijos analizės asociacijos atstovo statuso, ir kelis kartus eiti pas jį į kabinetą, be abejo, su fotoaparatu, galinčiu filmuoti. O filmuoti ar kitaip fiksuoti pokalbius reikia, nes dažnai politikai ne tik pamiršta, kas buvo kalbėta, bet primokyti advokatų, dažnai motyvuoja, kad nesant įrodymams, negalima įrodyti politikų kaltės.

Naujovė tikrai sveikintina, nes geriau, kai naujausios žinios patenka visuomenei iš pirmų lūpų, nesufabrikuotos, neapdorotos, tačiau pasirinktas formatas nėra toks profesionalus, kaip pats meras manytų. Gal jis galvoja, kad išvadinęs vietinės žiniasklaidos atstovus neprofesionaliai dirbančius neprofesionalus, o dėl manęs jis tikrai neklysta, tai ir spaudos konferencija neturi atitikti aukštų reikalavimų. Juk tai tik provincija atsiduodantis rajonas, kas ten žinos, kaip turi būti vedamos spaudos konferencijos. Todėl labai keista, kai į spaudos konferenciją meras A. Čepononis atsiveda administracijos darbuotojus, bet joje nedalyvauja administracijos direktorė J. Margaitienė. Iš tokio sprendimo, manyčiau, kad jis ja nepasitiki, o gal jos žodžiais sakant, ji nesutinka prieš kamerą maivytis kaip kokia „beždžionė“. Tikriausiai jai svarbiau jos asmeninis įvaizdis negu jos vadovaujamos administracijos reikalų viešinimas.

Taip pat spaudos konferencijoje šalia mero pasigendu atstovo spaudai. Šias pareigas užima administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė E. Zoltnerienė, ir jei būtų tikrai profesionaliai vedamos konferencijos, ji moderuotų, deja, viskas mero rankose. Net informacija ir jos kontrolė, nes nusprendžiama, kas ir kada turi būti perduota, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos įvaizdžiui arba nereikėtų aiškintis visuomenei dėl priimtų sprendimų, kaip girto seniūno V. Blužo buvimo darbe arba UAB „Mano aplinka“ direktoriaus M. Strigockio apsilankymo pas merą kabinete, po kurio „gimsta“ sprendimas apmokestinti daugiabučių namų gyventojus valstybinės žemės teritorijos tvarkymu.

Per tas kelias spaudos konferencijas nesimatė ir savaitraščio „Radviliškio naujienos“ atstovų. Šita žiniasklaidos priemonė labiausiai turėtų būti suinteresuota, juk laimėjo viešąjį konkursą savivaldybės viešinimo paslaugai teikti. Tačiau kam dirbti, jei spausdinama beveik tik tas, ką pateikia savivaldybės specialistai ir savivaldybei priklausančių įmonių bei įstaigų darbuotojai. Nors konkursas dėl viešinimo paslaugos teikimo Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone buvo padarytas su pažeidimais ir net paskirtos specialistams, įskaitant Juridinio skyriaus teisininką A. Matuzevičių, administracinės baudos už šios tarnybos rekomendacijų nevykdymą. Netgi darytina prielaida, kad merui asmeninio įvaizdžio perdavimas visuomenei per „nusipirktą“ žiniasklaidos priemonę yra daug svarbiau nei savivaldybės administracijoje dirbančiųjų asmeninė gerovė. Tie, kurie „vykdė“ mero valią, nukentėjo asmeniškai, nes baudos mokamos iš jų pačių lėšų, o kadangi mero teigimu, ne savivaldybė, o jos vadovas neturi papildomų lėšų, todėl net nėra galimybės skatinti administracijos darbuotojų premijomis.

Kad būtų visiems patogiau, meras A. Čepononis paprašė, jog klausimus spaudos konferencijai pateiktų iš anksto. Motyvas atrodo tarsi savaime suprantamas, tačiau tikrai apgaulingas. Į nepatogius klausimus atsakoma iš karto ir raštu, jų negarsinant. Dar paviešins, kokie mero A. Čepononio motyvai, kai iš taip vadinamų „sutaupytų“ lėšų, skirtų socialinei rajono gyventojų paramai, negalima pirkti socialinių būstų ir mažinti laukiančiųjų eiles, bet skiriami beveik 30 tūkstančių Radviliškio rajono policijos komisariatui. Bet kai sužinai, kad policininkai dėl girto seniūno V. Blužo pirmiausiai skambina būtent merui, o po to, dar mero kabinete apsilanko ir pats Šiaulių apskrities komisaras R. Bobinas, supranti, kaip meras sugeba manipuliuoti institucinės korupcijos priemonėmis.

Nacionalinėje žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai dėl Anykščių rajono mero K. Tubio primesto diktato, administracijos skyriaus vedėjams, savivaldybės įstaigų ir įmonių vadovams, asmeninio kišimosi į visus reikalus bręsta politinė krizė, nes politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai administracijos direktorė V. Veršulytė ir jos pavaduotojas S. Rasalas, netgi vienas mero patarėjų K. Indriūnas palieka komandą. Šie žmonės turi savigarbą, susivokia, kas yra demokratija, kaip veikia teisinė valstybė, kad dirbama ne vieno asmens norams, o visam rajonui, ir nenorėdami būti „bestuburėmis marionetėmis“, tiesiog deda pareiškimus ant stalo ir palieka komandą. Išeinantys tarnautojai minėjo, kad negalima valdyti savivaldą baimės, nurodinėjimo, melo ir šantažo pagalba, nes tai nėra netoleruotina save susivokiančioje pilietinėje visuomenėje.

Tačiau galima pasidžiaugti, kad net ir neprofesionaliai rengiamos spaudos konferencijos, kuriose klausimus uždavinės neprofesionalai, yra, kad ir nedidelė, galimybė „prašviesti akiratį“ Radviliškio rajono gyventojams. Šių spaudos konferencijų niekam kitaip nepavadinčiau kaip tik neformaliais pokalbiais su meru, kuris netgi sugeba gavęs nepatogius klausimus tiek nevalingai juoktis, tiek pykti. Tais pokalbiais siekiama parodyti, kad savivaldai vadovaujantis autokratinio valdymo būdų nevengiantis meras A. Čepononis ne šiaip sau yra kaltinamas baudžiamųjų veikų padarymu, ne veltui visomis įmanomomis priemonėmis vengia teismo posėdžių. Žinoma, tai puiki proga ir pačiam merui A. Čepononiui parodyti, kur yra jo kompetencijos ribos, kad savivaldoje, kaip ir valstybėje, egzistuoja „stabdžių ir atsvarų“ sistema, kitaip išsiderinęs šis politinis mechanizmas tarnauja tik pagal vieno žmogaus interesus.