Kaip pavadinti daugiabutį, kuriame gyvena 20 žmonių, 30 kačių ir 40 šunų

Tokios reklamos jau  tapo norma

Kad gyvename keistai laikais  seniai pastebėjo ne vienas mano pažįstamas. Ir tie laikai atėjo tada, kuomet į lietuvių protus lyg lavina įsiveržė skandinavų žiniasklaida. Šiuolaikinė žiniasklaida jau seniai nustojo informuoti visuomenę, jos tikslai dabar visai kitokie. Gyventojų nuomonės formavimas, štai pagrindinis atėjūnų žiniasklaidos tikslas. Nuolatos brukant tam tikras žinias ar informaciją įmanoma pasiekti rezultatų, kurių anksčiau žmonija pasiekdavo tik tankais ir patrankomis. Turbūt kiekvienas prisimena, kai žiniasklaidoje pasirodė pirmieji straipsniai apie įvairias teises, moterų, seksualinių mažumų ir žinoma gyvūnų. Pastarųjų išaukštinimas virš žmogaus pradžioje daug kam atrodė absurdiškas, tačiau dabar dažnas žmogus bijo ginti savo interesus, jei jie kertasi su keturkojo teisėmis. O kertasi labai dažnai. Paveikti visuomenės nuomonės formavimo gyvūnų augintojai net nesusipažįsta su gyvūnų laikymo taisyklėmis, kuriose ačiū dievui yra  vienas punktas, nusakantis, kad gyvūnų augintojai turi savo gyvūną laikyti taip, kad nepažeistų gretą gyvenančių žmonių teisių ir teisėtų interesų. Kad galėtum vairuoti automobili turi gauti pažymėjimą, o kad jį gautum turi išmokti kelių eismo taisykles, tačiau taisyklių, kurios skirtos gyvūnų augintojams niekas ne tai kad nesimoko, bet net nežino kad tokios yra. Baisiausia tai, kad valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kurie turėtų ginti žmogaus teises dažniausiai patys nebūna susipažinę su  jų pačių išleistomis taisyklėmis. Gyvename emigracijos laikais, vis daugiau lietuvių palieka Lietuvą, o jų vietą užima keturkojai. Atlikome vieno daugiabučio namo Kaune gyventojų apžvalgą, tai ką mes sužinojome  patvirtino mūsų įtarimus. Name, skirtame gyventi žmonėms pasirodo žymiai daugiau gyvena keturkojų, tai katės ir šunys. Vieniša pensininkė ar pensininkas būtinai laiko bent vieną kačiuką, šuniuką o dažnas ir po du ar tris. Neatsisako keturkojų ir jaunos šeimos, kurios dar neturi vaikų, beje, dažnai merginai mažas šunytis atstoja lyg vaiką, jos su savo numylėtiniais taip ir elgiasi, bučiuoja, rengia, veda į kirpyklas, maudo ir naikina blusas.Pabandėme suskaičiuoti 60 butų penkiaaukščio namo gyventojus. Aplankėme dešimt butų ir juose radome 20 žmonių 30 kačių ir 40 šunų.Visų butų nusprendėme nelankyti, nes iš sutiktų žmonių buvo aišku, kad daugelis kitų gyventojų taip pat laiko keturkojį. Kaip galima pavadinti gyvenamą žmonių namą, kuriame keturkojų daugiau nei dvikojų, labai suabejojome ar tokį namą galima būtų vadinti žmonių gyvenamuoju namu, labiau norėjosi tarti žodį voljeras, ferma ar narvus turintis pastatas. O dabar pabandykite įsivaizduoti, kaip tokiame daugiabutyje žmogui nelaikančiam gyvūnų kovoti už savo teises, kurias nuolat pažeidinėja keturkojus laikantys asmenys. Jei ne viename, tai kitame bute loja, kniaukia ar kitokius garsus skleidžia ten esantys keturkojai. Savininkai dažnai net nežino, kaip jų augintinis elgiasi namie paliktas vienas, beveik nei vienas nesuvokia, kad vedžiodamas savo augintinį lauke, jis kartu su savo numylėtiniu į daugiabutį namą parneša ir blusų, kurios naudoja gyvūnų kailius transportavimuisi. Vėliau jos kandžios kažkieno vaikus, šokinės kažkam į sriubą. Tačiau labiausiai vis dėl to tokiame daugiabutyje žmonės kenčia dėl keliamo triukšmo, jo poveikis žmogaus sveikatai yra milžiniškas, mokslininkai nustatė, kad triukšmas yra antras eilėje pagal poveikį žmogaus sveikatai po radiacijos, o beveik kiekvienas šuns augintojas to nežino, jų supratimas labai siauras, kiekvienas įsivaizduoja, kad jei jo šuo nekanda, tai kažkaip kitaip pakenkti kaimynui negali. Tai ir yra skandinavų žiniasklaidos poveikis Lietuvos žmonėms. Gal ir yra toks atėjūniškų media priemonių tikslas, kad lietuviai jaustųsi blogai, nuvargę, skaudančiomis galvomis, prigėrę migdomųjų vaistų ar kitokių cheminių medžiagų, kad nekreiptų dėmesio kaip tų pačių skandinavų bankai apiplėšinėja lietuvius.

meslaisvi.lt