Etikos pamokų Pagėgių trečiokams nebus, visi privalės lankyti tikybą

2016-2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos plane 1-4 klasių moksleiviams numatyta 136 val. dorinio ugdymo. Šį mokomąjį dalyką yra galimybė mokytis dviem būdais,t.y. mokinių tėvai gali pasirinkti, ar jų vaikas dorą ugdys etikos pamokose, ar tikybos. Tačiau šiais mokslo metais Pagėgių pradinės mokyklos trečiokai tokio pasirinkimo neturi. Jie visi privalės lankyti tikybos pamokas. Tokia padėtis susidarė nes etikos pamokų nepasirinko tam tikras skaičius pradinukų o tiksliau 7.

Pagėgių pradinės mokyklos direktorė Loreta Chasijeva telefonu sakė, kad per dvi trečiokų klases norinčių lankyti etikos pamokas atsirado tik  trys mokiniai, todėl jiems ir nėra galimybės dorą ugdytis tokiu būdu, o tikybos mokytoja yra perspėta, kad iš šių vaikų nebūtų reikalaujama mokytis poterių, kažkokių maldų ar kitų su religija susijusių dalykų.”Etikos ir tikybos mokymas pradinėje mokykloje nelabai kuo skiriasi kalbant apie dorovę. Su vyresniais moksleiviais tokių problemų nėra, jie gal ir galėtų nelankyti šios pamokos, tą laiką leisdami kažkur, o su mažiukais mes to daryti negalime, mes privalome užtikrinti jų užimtumą. Jeigu tarkime vaikas būtų logo-padas, tai jis šios pamokos metu gal galėtų eiti pas logopedę, tačiau ir jos mes neturime, ir tai yra dar viena mūsų problema.”- kalbėjo L.Chasujeva

Pagėgių savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Virginija Sirvidienė telefonu šią situaciją komentavo taip:

„Dorinis ugdymas yra numatytas ugdymo plane, todėl šio dalyko atsisakyti mokiniai negali. Pats tikybos dalykas nėra, kad ten meldžiamasi ir poteriaujama. Turinys yra tiek tikybos,  tiek etikos labai panašus, reiktų lanksčiai žiūrėti ir gal būt priversti lankyti tikyba mokinukai kai kurių dalykų susijusių su religija galėtų nesimokyti, tačiau dorinio ugdymo dalykas yra privalomas, jis nėra pasirinktinis,  todėl deja visiems teks lankyti šias pamokas.”

V.Sirvidienė paminėjo, kad tikybos pamokos Pagėgiuose yra dėstomos katalikų religijos pagrindu, didesnėse mokyklose gali atsirasti grupė moksleivių, išpažįstančių tarkim evangelikų religiją, tuomet ir jiems greičiausiai ieškomas mokytojas. Apie visiškai nereligingus švietimo skyriaus vedėja nekalbėjo.

Šioje vietoje norėtųsi paminėti net du Lietuvos Respublikos konstitucijos straipsnius. 26 str., kuriame sakoma, kad niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą ir 43 str. kuris sako kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos, tačiau matant situaciją Lietuvos mokyklose tuo galima suabejoti.

meslaisvi.lt