UAB TRATC – TAI MŪSŲ GRAIKIJA? (I)
Saulius Lapėnas
Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys
UAB TRATC REIKALAUJA PAPILDOMŲ PINIGŲ IŠ GYVENTOJŲ KIŠENĖS, BET IR VĖL „UŽMIRŠĘ“ PATEIKTI EKONOMIŠKAI PAGRĮSTUS SKAIČIUS.
Prieš kelias dienas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – UAB TRATC) direktorius atsiuntė į savivaldybę ultimatyvų reikalavimą ne tik pakelti atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainį, bet ir grasinimą teismu, jei mūsų savivaldybė skubiai nesumokės sąskaitos už paslaugas pagal pageidaujamą didesnį įkainį už atliekų sutvarkymą. Reikalavimą TRATC direktorius grindžia anksčiau priimtais politiniais susitarimais ir Koncesijos sutarties tarp TRATC ir savivaldybės 72 punktu.
Tačiau ar tai pagrįsti reikalavimai? Ar tikrai mūsų gyventojai turi mokėti daugiau? O gal atvirkščiai – nuo 2012 metų mes reguliariai ir be jokio ekonominio pagrindimo permokam šiai įmonei, kuri pasinaudodama tuo, kad nebuvo vykdoma UAB TRATC veiklos efektyvumo kontrolė, stumia mus į skolų bedugnę? Įmonei, kurios vadovai priešinasi visa apimtimi įgyvendinti principą „teršėjas moka“ ir tai neabejotinai virs baudomis už ES priimtų sprendimų nevykdymą, o tai lems dar didesnius tarifus mūsų gyventojams?
Laikraštyje „Verslo žinios“, Ema Būtėnienė – advokatų kontoros LAWIN advokatė teigia: „Bauda už neįvykdytas atliekų tvarkymo užduotis Lietuvos atveju galėtų siekti nuo 700 iki 44.000 Eur per dieną.“ („Verslo žinios“ – Lietuvą gali užgriūti nemalonumai dėl nesutvarkytų pakuočių atliekų. 2014.10.23 http://laikrastis.vz.lt/index.php?act=mprasa&sub=article&id=78528 ) Štai tokia gali tapti reali kaina dėl neefektyvios UAB TRATC veiklos. Esate pasirengę už tai sumokėti?
Daugelis nesupranta, kad krizė UAB TRATC mažai skiriasi nuo buvusios krizės Kipre ir tebesitęsiančios krizės Graikijoje. Kipre krizė buvo suvaldyta tik dėka įgyvendintų reformų, kai visos išlaidos tapo griežtai kontroliuojamos. O Graikijoje panašios reformos buksuoja ir krizė tęsiasi. Krizė TRATC-e tai mūsų Graikija: verslo modelio nebuvimas, nepriklausomos kontrolės trūkumas, nekompetencija ir pernelyg didelės išlaidos. Problema tik tame, kad tie kas privalo priimti sprendimus, aklai tiki bet kokiu popieriumi, bet kokia ataskaita, bet kokiu reikalavimu, kurį pateikia šios nuostolingos įmonės administracija. Galite įsivaizduoti, kaip susiklostę būtų reikalai Kipre, jei krizės likvidatoriai elgtųsi taip pat?
Jus turėtų nustebinti faktas, kad per visą UAB TRATC egzistavimo laikotarpį nė karto nebuvo atliktas nepriklausomas šios įmonės veiklos efektyvumo auditas. Negana to, šios įmonės administracija iki šiol taip ir nepateikė savivaldybei (savo steigėjai) elementarios informacijos apie vienos tonos surinkimo ir sutvarkymo savikainą, be kurios neįmanoma nustatyti, kiek ekonomiškai pagrįsti reikalavimai didinti įkainį. Net UAB TRATC užsakytoje Galimybių studijoje, kurios dėka buvo nustatytas šiuo metų galiojantis įkainis ir reikalavimuose didinti esamą įkainį, apie tai net neužsimenama. Iš mūsų savivaldybės reikalaujama padidinti įkainį be jokio ekonominio pagrindimo, pagal nemokšiškai surašytą reikalavimą, prieštaraujantį ne tik finansinės atskaitomybės reikalavimams, bet ir sveikai nuovokai.
Problema tame, kad savivaldybės tarybos nariai, kaip ir savivaldybių-dalininkių akcijas atstovaujantys TRATC valdybos nariai, negauna objektyvios informacijos išskyrus tą, kurią jiems pateikia TRATC vadovai. O tai lemia užsitęsusios krizės TRATC-e gilėjimą, naujus nuostolius ir atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainių neišvengiamą didėjimą jau artimiausiu metu.
Net jei nekreipsime dėmesio į tai, kad UAB TRATC direktorius ketina paduoti į teismą savo steigėją-akcininką, verta prisiminti, kad pagal Koncesijos sutarties tarp TRATC ir savivaldybės 47 punktą: „Koncesininkas sudaro Jurbarko rajono savivaldybės atliekų turėtojų apskaitą (registrą) ir renka Vietinę rinkliavą vadovaudamasis Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais.“
Tai reiškia, kad kol kas demokratijos principų niekas neatšaukė ir įmonė privalo vykdyti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimus.
Savo reikalavime UAB TRATC direktorius nepagrįstai remiasi Koncesijos sutarties 72 punktu: „Jeigu Savivaldybės taryba, nenurodydama pagrįstų motyvų, neatsižvelgs į ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus ir vienašališkai nustatys Vietinės rinkliavos dydį, nepadengiantį visų atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštų, šių kaštų skirtumas bus dengiamas iš savivaldybės biudžeto lėšų“, matydamas galimybę eilinį kartą išsireikalauti mokesčių mokėtojų pinigų iš savivaldybės biudžeto.
Paslaptinga šio punkto atsiradimo istorija 2009 metais nusipelno atskiro straipsnio šia tema. Pasakysiu tik tiek, kad 72 punktas atsirado praėjus mėnesiui po to, kai Jurbarko savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl Koncesijos sutarties patvirtinimo. Ir todėl, pagal viską, tai buvo padaryta be savivaldybės kontrolieriaus, kuris privalo stebėti, kad koncesijos sutartys nepažeistų rajono gyventojų interesų, išvados.
Tačiau net šiame 72 punkte aiškiai parašyta, kad UAB TRATC savivaldybei turi pateikti „ekonomiškai pagrįstus Koncesininko Vietinės rinkliavos dydžio skaičiavimus“. Tačiau jų taip niekas ir nepristatė. Vietoje to buvo pateiktas raštas, kuriame grubiai ir nemokšiškai vienos tonos atliekų surinkimo ir tvarkymo įkainis formuojamas, sumetant į vieną krūvą pastovias ir kintamas sąnaudas. Tačiau pastoviosios sąnaudų dydis praktiškai nepriklauso nuo išvežamo-priimamo atliekų kiekio! Kaip visiems žinoma, tai liečia ir sąvoką „veiklos sąnaudos“, kaip – „patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį.“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301559 )
Tačiau reikalo esmė ne tik terminuose. O tame absurde, kurį mums primeta UAB TRATC, lyg tyčiodamiesi, o gal iš tiesų nesusigaudydami ekonomikos pagrinduose. Pagal jų pateikiamą informaciją gaunasi, kad išlaidos „teisinėms paslaugoms“, „internetui“ arba „programų įsigijimui“, kaip ir daugelis kitų išlaidų, prieštaraujant sveikai nuovokai, gali augti arba mažėti, priklausomai nuo atliekų kiekio. Tai ar verta stebėtis, kad šį įmonė iš visų dešimties esančių Lietuvoje atliekų tvarkymo centrų, pagal taiklų Aplinkos ministro apibūdinimą, yra „neūkiškumo pavyzdys“.
O gal todėl, kad jiems per daug lengvai duodami mūsų pinigai?
Pavyzdžiui, norint gauti iš kredito unijos (iš banko būtų dar sudėtingiau) 100 eurų įmonės vystymui, būtina užpildyti specialią Verslo plano formą. O kad įrodytum ekonominį pagrįstumą, ten būtina nurodyti esamus ir prognozuojamus finansinius rodiklius keletui metų. Tokie rodikliai kaip: pardavimo pajamos, savikaina, veiklos sąnaudos, EBIT (tipinės veiklos pelnas), veiklos pelno marža (santykis tarp tipinės veiklos pelno ir savikainos bei veiklos sąnaudų sumos), nusidėvėjimo ir amortizacinės sąnaudos, EBITDA, (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją. Ir tik tada gali būti sprendžiama ar bus skirti pinigai.
Tačiau, kai kalba eina apie gerokai didesnes sumas, kurios surenkamos iš gyventojų, bandoma panaudoti visai kitus kriterijus, ir pakanka bet kokio popieriaus lapo be parašo, kad prastumti tokį sprendimą? Tai efektyvi politika? O gal mus UAB TRATC administracija laiko kvailesniais už bankininkus?
Ko aš siekiu!
Valstybinio audito ataskaitos „REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ VEIKLA“ 2013 metais išvadose konstatuojama: „savivaldybės (…) negali kontroliuoti ir daryti įtaką faktinėms atliekų tvarkymo sąnaudoms. Tokia situacija leidžia pagrįstai abejoti, ar faktiškai veikia principas „teršėjas moka“ ir ar nesudaromos prielaidos atliekų tvarkymo veikla užsiimančioms įmonėms gauti pelną atliekų turėtojų permokų už atliekų tvarkymą sąskaita.“ (Valstybinio audito ataskaita „REGIONINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMŲ VEIKLA“ 2013 m. rugpjūčio (08) 2 d. Nr. VA-P-20-9-11 https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=17733)
Valstybės kontrolės ataskaitoje išvardintos šios rekomendacijos:
– pasiekti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų teikiama sąnaudomis pagrįstomis kainomis.
– numatyti priemones, užtikrinančias savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų ir kitų atliekų tvarkytojų priežiūrą ir kontrolę.
Būtent to ir siekiu – realizuoti Valstybės kontrolės išvadas ir padaryti taip, kad gyventojams netektų permokėti už suteikiamas paslaugas įmonei, kurios vadovas nesugeba pateikti elementarių faktinių atliekų tvarkymo sąnaudų.
Aš siekiu, kad mūsų rajone visa apimtimi būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka“, kad mūsų gyventojams netektų du kartus mokėti už tą pačią paslaugą, o ES vadovybei skirti Lietuvai ir jos žmonėms papildomas finansines sankcijas.
Aš siekiu, kad mūsų mažoje šalyje, kurioje ir taip daugiau nei 800 sąvartynų, liktų vietos būsimoms piliečių kartoms.
Aš siekiu, kad gyventojai ir Tauragės apskrities savivaldybės susigražintų realią šios įmonės kontrolę. O tai įmanoma tik ją reorganizavus į Viešąją įstaigą.
Daugiau šia tema skaitykite būsimame straipsnyje UAB TRATC – tai mūsų Graikija?(2)
meslaisvi.lt
ponas tarybos narys ruosiasi rinkimams, politikuoja juodai, pries rinkimus parupo liaudis