Metų sporto įvykis Radviliškio centriniame stadione
Saulėtą rugpjūčio pavakare į Radviliškio miesto centrinį stadioną gausiai rinkosi radviliškiečiai ir miesto svečiai. To priežastis buvo Lietuvos futbolo federacijos organizuojamos ketvirtfinalio rungtynės tarp FSK „Radviliškis“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Galutinė rungtynių baigtis niekam abejonių kelti negalėjo. Radviliškio klubas rungtyniauja tik II lygoje ir užima padėtį lentelės apačioje, kai jų varžovai iš sostinės yra A lygos praeitų metų čempionai. Tačiau kilęs nemažas susidomėjimas šiuo sporto renginiu parodė, kad Radviliškio miesto gyventojai nori aukšto lygio sportinių renginių.
Pirmas kėlinys šeimininkams buvo tiesiog tragiškas. Svečiai iš Vilniaus, palaikomi savo kelias dešimties fanų grupės skandavimo ir dainavimo, buvo visa galva aukščiau techniniu, taktiniu ir kitais žaidybiniais aspektais. Šeimininkus palaikantys Radviliškio miesto gyventojai daug progų pasidžiaugti FSK „Radviliškis“ futbolininkų žaidimu neturėjo, ir kėlinys buvo pralaimėta net 6:0. Pertraukos metu į rūbinę svečiai ėjo nuleidę galvas. Akivaizdu, kad patys šeimininkai jau buvo pasidavę, ir klausimas buvo tik kokiu rezultatu bus pralaimėta.
Pertraukos metu buvo apdovanoti vaikų mažojo futbolo turnyro, kurį organizavo FSK „Radviliškis“ bendradarbiaudamas su Radviliškio rajono policijos komisariatu, komandos nugalėtojos. Taip pat apdovanojimus vaikams atskirose geriausio vartininko, saugo, puolėjo ir perspektyviausio futbolininko kategorijose išdalino Šiaulių futbolo federacijos prezidentas kartu su klubo vadovais ir atstove iš Radviliškio rajono policijos komisariato. Geriausiai besielgiantis aikštelėje mažasis futbolininkas gavo kamuolį su Vilniaus „Žalgiris“ futbolininkų parašais. Visi vaikai buvo apdovanoti medaliais.
Antrasis kėlinys prasidėjo tokiu pat šeimininkų vartų apgulimu, kaip ir buvo pirmajame kėlinyje. Tik progų realizuoti svečiams FSK „Radviliškis“ pakeistas vartininkas taip lengvai nebeleido. Gerai organizuodamas gynybą prie savo vartų, pats vartininkas turėjo pademonstruoti savo asmeninius įgūdžius. Kai jis atrėmė 11 metrų baudinį, per žiūrovų tribūną nuvilnijo džiaugsmo banga ir pasigirdo plojimai. Epizodiniais momentais, kai šeimininkams tik pavykdavo persivaryti kamuolį į „Žalgirio“ aikštės pusę, pasigirsdavo drąsinimai iš tribūnų, tačiau per visas varžybas vilniečių vartininkas darbo neturėjo.
Po varžybų kalbintas žaidžiantysis FSK „Radviliškis“ treneris M. Urbonavičius džiaugėsi, kad pavyko taip toli nužygiuoti LFF taurės varžybose. Tik burtai lėmė, kad jo vadovaujamai komandai teko toks stiprus varžovas. Jis taip pat pasidžiaugė tokiomis pilnomis žiūrovų tribūnomis ir jo žodžiais tariant, tiek žiūrovų Radviliškio centrinis stadionas tikriausiai nematė 20 metų ir galbūt vėl nematys 20 ateinančių metų. Komentuodamas 7:0 rezultatą, treneris nebuvo linkęs labai peikti savo komandos žaidėjų sakydamas, kad čempionų turimas biudžetas yra virš trijų milijonų eurų, kai tuo tarpu jo vadovaujamo klubo vos 4 tūkstančiai. Paprašytas patikslinti, ar į tą sumą įeina ir gauta parama iš Radviliškio rajono savivaldybės sporto rėmimo programos bei Radviliškio rajono Švietimo ir sporto paslaugų centro teikiamas transportas ir kita parama, nesileido į smulkmenas. Paklaustas, ar toks varžybų rezultatas tiesiogiai atspindi paties FSK „Radviliškis“ klubo žaidėjų treniruočių stoką, nesusižaidimą, neprofesionalumą, to nesureikšmino atremdamas argumentu, kad pačioje A lygoje čempionai „sumindo“ kitas komandas tokias rezultatais.
Dėl rajono valdžios vyrų nesusidomėjimo šiomis varžybomis, tai treneris nesileido į diskusijas sakydamas, kad neturėjo laiko dairytis po tribūnas, nes labiau domėjosi įvykiais aikštėje, o ne už jos ribų. Kitais žodžiais tariant, nebuvo linkęs politikuoti kritikuodamas valdžios priimamus sprendimus, tačiau sutiko, kad žiūrovams būtų labai smagu, jog aukšto lygio komandos atvyktų į Radviliškį dažniau.
Kad Radviliškio miesto gyventojams ir svečiams nereikėtų dar kartą laukti 20 metų tokio lygio komandų atvykimui, ar nevertėtų Radviliškio rajoną valdantiesiems permąstyti pačią sporto rėmimo programą ir jos nuostatus. Kyla klausimai, kodėl yra numatytos tokios nedidelės sumos konkrečioms sporto rūšims, ar nebūtų laikas valdininkams įsigilinti ir į sisteminį vaikų sporto parengimą tiek individualiame, tie komandiniame lygiuose. Nors ant vartų yra gerokai nusitrynęs lozunginis šūkis „Užauginkime Ronaldo Lietuvai“, tačiau tai labai jau puikiai demonstruoja valdininkų „susidomėjimą“ vaikų ir suaugusiųjų sportu. Kol kas akivaizdžiai gerų rezultatų pasiekti leidžia tik atskirų trenerių ir klubų entuziazmas, kurie parengia sportininkus. Todėl ir Lietuvos mastu sportininkais susidomima tik tada, kai laimimas Europos, pasaulio ar olimpiados bet kokios prabos medalis. Tokiais savo veiksmais, kai sportininkui pasiekus aukštą rezultatą, funkcionieriai ir politikai stengiasi kuo greičiau „paspausti“ jam ar jai ranką, tik parodo tokių asmenų egoistinį norą pasididinti savo reitingus viešųjų ryšių prasme. Todėl truputį „stebina“ ir pačių aukščiausių rajono vadovų elgesys. Labai mėgstantys „viešumą“ Radviliškio rajono meras A. Čepononis ir jo pavaduotojas K. Augulis bei administracijos direktorė J. Margaitienė net nebuvo varžybose, bet įdomu būtų sužinoti, ar jie kviestųsi FSK „Radviliškis“ futbolininkus pas save, jei jie būtų laimėję prieš čempionus, sakykime, 2:0? Dažnas iš mūsų atsakytų, kad taip. Kadangi teisminio proceso metu dėl gyventojo ir jo mažamečio vaiko teisės laisvai naudotis miesto centriniu stadionu ir jame esančiais sporto objektais, šie vadovai remia Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir Sporto Paslaugų Centro direktoriaus V. Jakavičiaus poziciją, kad neleisti bet kuriam norinčiam laisvai sportuoti viešame stadione, tik parodo, kad jie ir toliau linkę palaikyti „viskas tik saviems, o kitiems nebūtina“ sistemą. Nori sportuoti, lėk į parką, nori bėgioti, lakstyk pagal paplentę, bet „viešas“ stadionas yra tik „saviems“. Jei rajono vadovų požiūris į sportą ir į jo finansavimą nepasikeis greitu laiku, tai ir toliau teks radviliškiečiams laukti tokių komandų Vilniaus „Žalgiris“ atvykimo 20 metų. Paskutinis pastebėjimas: šių varžybų metu buvo atrakinti teniso kortai, kurie po priimto rajono Tarybos sprendimo paprastai būna užrakinti, nes perduoti į privačios asociacijos „rankas“. Išsiskirsčius žaidėjams ir žiūrovams iš stadiono, ant teniso kortų vartų vėl kabėjo koduota spyna, nes valdininkams žodis vieša dažnai reiškia ne visada „vieša”.