Radviliškio baseino statybos finansavimo ypatumai

Per Lietuvą nuvilnijusi baseinų statybų banga neturėtų labai stebinti. Juk ir mažųjų Lietuvos miestelių ar rajonų centrų gyventojai nori pasidžiaugti tokiais pat malonumais, kurie didmiesčių gyventojams savaime suprantami ir kasdien prieinami. Bet kiekvienai mažai ar vidutinio dydžio savivaldybei tokių projektų įgyvendinimas iš savų lėšų beveik neįmanomas. Šiuo metu atsiranda abejojančių Radviliškio rajono Tarybos narių dėl investicijų skyrimo statomam baseinui, o tuo labiau baseino projekto pakeitimui, tačiau kažkodėl karavanas labai norėtų skubėti sparčiu žingsniu toliau, ypač kai Radviliškio rajono savivaldybės merui A. Čepononiui yra pavykę suburti plačią koaliciją, atstovaujančią ir įvairaus politinio spektro jėgoms. Stebina, su kokia energija ir užsidegimu Radviliškio rajono vadovas domisi Radviliškio mieste statomu baseinu, jis ir pats dažnai matomas toje statybvietėje. Kartais galima būtų pagalvoti, kad pats baseinas yra statomas privačioje valdoje, už privačias investicijas ne viešo konkurso būdu, o jis pats vadovauja didelei korporacijai. Ir nors yra visiškai priešingai, ir kai šie vieši asmenys užsimiršo, koks jų statusas, kam ir kaip jie turi dirbti, todėl žiniasklaidos ir kai kurių gyventojų kišimasis į (ne)viešus reikalus privertė juos sugrįžti į realybę, kur atskaitingumas piliečiams ir atsakomybė už prisiimtus sprendimus yra privalomi politikų ir valstybės tarnautojų būtini atributai. O kalbant apie baseino ir jo finansavimo ypatumus, tie atributai buvo užrakinti po devyniais „užraktais“, kad tik nereikėtų jų nešiotis.

Tad iki šiol administracija ir jos valdininkai su direktore J. Margaitiene priešakyje net nesiruošė oficialiai tartis nei su Tarybos nariais, nei tuo labiau su gyventojais dėl papildomų pinigų iš savivaldybės biudžeto skyrimo statomam baseinui reikalingumo. Paties baseino projekto preliminari vertė buvo beveik 3,5 mln. eurų. Skandalingai 2016 m. pavasarį administracijai teko nutraukti 125 tūkstančių eurų vertės papildomų darbų atlikimo sutartį, kadangi jau buvo kreiptasi į STT, Generalinę prokuratūrą bei Viešųjų pirkimų tarnybą. Oficiali sutarties staigaus nutraukimo priežastis – galimas Rangovo UAB „Raseinių statyba“ nežymus kelių tūkstančių eurų apsiskaičiavimas, bet dėl tos sutarties ir jos vykdymo buvo daug neaiškumo ir neskaidrumo, tad šitos istorijos pamokyta administracija ir supratusi, kad jos kiekvieną žingsnį stebi kažkas per „petį“, jau yra priversta kreiptis į Tarybos komitetus. Tiesiog apsidraudimui, kad atsakomybė už priimtus sprendimus kristų ant Tarybos kaip kolegialios institucijos pečių, o ne administracijos. Visų Tarybos narių juk nenuteis. Todėl birželį pakviečiami du komitetai, jų posėdžiuose nagrinėjami klausimai dėl papildomų lėšų skyrimo paties baseino projekto pakeitimui. Kad įtikinamiau būtų, suorganizuojamas biudžeto, ekonomikos ir ūkio komiteto išvažiuojamasis posėdis į Šilalę pasisemti patirties, parsivežti medžiagos analizei, kad tik būtų priimtas gerai išnagrinėtas ir įvertintas sprendimas. Atrodo, kad racionalus ir apgalvotas tikslas – pakeitus baseino paskirtį iš grynai sportinio tipo į mišrų, tai yra padidinti baseino teikiamų paslaugų įvairovę, kad padidėtų rentabilumas. Tam ir daug prieštaraujančių nėra, juk nesinori politikams prisiimti atsakomybę į ateitį, kai kasmet reikės skirti pinigų baseino išlaikymui. Tačiau už viso to slypi kažkokia paslaptinga jėga, kuriai vis kažkaip rūpi „prastumti“ grunto darbus už daugiau kaip 100 tūkstančių eurų, kurie apipinti nebevykdomais ir numatytais iš naujo vykdyti darbais, įvairiais skaičiavimais, kai kuriais atvejais net nepagrįstais, viskas taip supainiota, kad tik nebūtų atsekama, kam ir kur reikia skirti pinigus. Visa tai nurodoma kaip būtinas reikalingumas, kad pakeičiant baseino paskirtį galima gauti papildomą finansavimą iš biudžeto. Menko savivaldybės biudžeto, kuris net tris mėnesius negalėjo skirti pusės minimalios algos sporto metodininkui Baisogalos seniūnijoje…Ir tam prašoma beveik 0,5 mln. eurų!!!

Bet praėjus dviems mėnesiams nuo vasaros pradžioje vykusių posėdžių, kai vieno komitetų – Investicijų ir kaimo plėtros, nariai savo posėdyje birželio pradžioje siūlė administracijai kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybai dėl rekomendacijos ir sprendimo projekto parengimo Tarybos pritarimui gauti, paaiškėjo, kad rugpjūčio 5 dieną šitas komitetas buvo sušauktas dar kartą tik tam, kad išgirstų, jog projektuotojas siūlo, o administracijos direktorė J. Margaitienė ir Statybų skyriaus vedėjas G. Vičas kaip Užsakovo atstovai pritaria, kad būtų skirta papildomai 18 tūkstančių eurų vidaus grindų plytelėms. Pasirodo, kad baseino projekte net nebuvo numatyta grindų plytelės, o tik plikas betonas. Tūlas iš karto paklaustų, tai kokie projektuotojai, jei nei plytelių, nei lubų numatyta tokiame projekte? Ir jam G. Vičas paantrintų, kaip per posėdį: „..toks tas ir projektuotojas…“ ir numotų ranka. O kur buvo visi kelių lygių projektų vertinimo ekspertai, tai kokį baseino projektą viešuoju būdu nupirko pati administracija kaip Užsakovas, kad reikia prašyti kiekvieną kartą papildomai pinigų kiekvienai smulkmenai? Ar tai administracijos valdininkų klaida, neapsiskaičiavimas, neprofesionalumas? O gal tai sistema, kurioje tai numatoma iš anksto, ir tie visi papildomi pinigai tokiems projektams jau „užprogramuojami“. Tokia sistema labai naudinga, kai neaiškiomis aplinkybėmis ir nesant skaidrumo, kai kurie piktnaudžiaudami savo padėtimi siekia asmeninės naudos ar tarnavimo tai paslaptingai jėgai. Todėl labai nustebino administracijos direktorės J. Margaitienės ir jos vadovaujamų valdininkų neryžtingumas ir pasyvumas dėl nesikreipimo į Viešųjų pirkimų tarnybą, ji juk pati rajono vadovams lojaliame laikraštyje komentavo, kad problemas dėl baseino finansavimo gali kelti tik nieko neišmanantys ir žalio supratimo apie sudėtingus statinius neturintys problemų ieškotojai.

Nors galėtų būti ir kita medalio pusė. Nesikreipiama į Viešųjų pirkimų tarnybą, nes nujaučia, kad negaus jokio pritarimo iš tarnybos, kadangi tai nėra tokie projekto keitimai, kurių negalėjo numatyti ir be kurių tolesni baseino statybos darbai negalimi. Taip pat Tarnyba tikrai nepritars, kad būtų atliekamas viešas konkursas už 150 tūkstančių eurų darbams, kurie jau yra atlikti. Tokia pati istorija buvo atsitikusi ir praeitą rudenį pasirašius papildomų darbų sutartį ir ją nutraukus pavasarį. Dar prieš du mėnesius administracijos pageidavimu Rangovo „Raseinių statyba“ atstovai komiteto nariams pristatė projekto pakeitimus už beveik 0,5 mln. eurų, ir kuriuose buvo numatyta naujų, kokybiškesnių, geresnės technologijos pagamintų lauko trinkelių. Tame posėdyje dalyvavę opozicijos nariai net negavo dokumentų ir negalėjo susipažinti su visais pateiktais skaičiavimais. Visų šitų darbų atlikimui numatytas skelbti viešas konkursas, tam savivaldybės administracija jau buvo pasiruošusi ir planavusi nuo pat 2016 m. pradžios ir dar net nėra aišku, ar Rangovas laimėtų, tačiau šiai dienai vieni iš darbų jau atlikti, t.y. lauko trinkelės jau sudėtos. Paslaptingos jėgos veikiamas ir iš atostogų iškviestas Statybų skyriaus vedėjas G. Vičas visomis išgalėmis priešinasi opozicijos nario J. Malinausko siūlymui eiti ir pasižiūrėti prie baseino, ar tikrai jau lauko trinkelės sudėtos. Nors neprieštarauja, kad jos galbūt ir sudėtos, tik, jo teigimu, už jas dar nėra sumokėta. Ta paslaptinga jėga labai nori gauti savo dalį, nes, kaip ir pavasarį nutrauktos sutarties atveju, stengiamasi įtraukti apmokėjimą darbams, kurie jau būna įvykdyti ir tikriausiai pagal pagrindinę sutartį apmokėti.

Visoje šitoje jau kelių skandalų apipintoje baseino statybos istorijoje labai stebina tiesioginį rajono gyventojų mandatą gavusio mero A. Čepononio elgesys. Bet kuris save gerbiantis įstaigos vadovas, tuo labiau jausdamasis nekaltas baudžiamojoje byloje, turėtų aiškiai ir ryžtingai pasisakyti tiek rajono Tarybos nariams, tiek administracijai, tiek patiems rajono gyventojams, kad imsis visų galimų priemonių neskaidrumo ir korupcijos „šešėliams“ išsklaidyti, kad baseino statybos tiesiogiai ar netiesiogiai nepadėtų atsirasti dar vienai „nedidelei“ pirkutei prie ežero, kad savivaldybės biudžeto lėšos yra ir bus naudojamos pagal paskirtį, tai yra būtų naudojamos visuomenės poreikiams. Tačiau tyla…Ar tai bus tyla prieš audrą, parodys tik laikas.

Čia galite pasižiūrėti youtube.com patalpintą vaizdo medžiagą iš 2016 m. rugpjūčio 5 d. vykusio Radviliškio rajono savivaldybės Investicijų ir kaimo plėtros komiteto posėdžio ir jau kitą dieną nufilmuoto baseino kiemo su jau išdėtomis trinkelėmis: