Lietuvoje moterys poruojamos su šunimis – kas čia per nesąmonė?
Mažai jau tenka sutikti žmonių, kurie nepastebėjo, kad su gyvūnų ir žmonių teisėmis Lietuvoje kažkas ne taip. Vis mažiau yra kreipiamas dėmesys į žmogų ir vis daugiau to dėmesio susilaukia keturkojai. Paskutiniu metu pasirodo daug straipsnių, laidų ir reklamų apie žmogaus gyvenimą su šunimi. Ir visose šiose agitacijose pastebėjome išskirtinį dalyką, kažkodėl būtent moterys kviečiamos gyventi arba kitaip sakant poruotis su šios rūšies gyvūnais.Tas tiesiog siūloma per prievartą. Lietuvos didmiesčių mirgančiuose reklaminiuose stenduose galima matyti, kaip toks gyvenimo būdas bandomas padaryti madingu. Lietuvoje atsirado daug gyvūnus globojančių organizacijų, kurios gauna didžiulį finansavimą iš užsienio fondų, kad Lietuvoje toks gyvenimo būdas taptų norma.
Šiandien realybė tokia, kad tą nelemtą doktriną remia pasaulio galingieji. Jie ištransliuoja tuos klausimus į medijas, į politines darbotvarkes, ir paprasčiausia pasaulėžiūrinė doktrina, kokių pliuralizmo sąlygomis gali būti begalė, įgauna labai įtakingas pozicijas. Šitaip ji tampa ne tik įtakinga ideologine doktrina, bet ir visuotinai įtvirtinama socialine praktika. O apie brukamas doktrinas girdėti teko nebent tik kai tai liečia tos pačios žmonių lyties seksualinius santykius, tačiau kad jau senokai Lietuvoje per medija priemones reklamuojamas gyvenimas su keturkoju kol kas švelniai nutylima.
Didžiausi ir mūsų visų mylimiausi portalai, gausiai ir entuziastingai rašo apie žiaurius žmones skriaudžiančius keturkojus . Simptomiška: dažniausiai šlovingųjų portalų steigėjai ir akcininkai – ne mūsų nacionalinio verslo atstovai. Savo krašte jie to nedaro, bet mums, lyg džiunglių čiabuviams prieš 500 metų, paberia pigios informacijos apie gyvenimo būdą, kurį turėtume naudoti. Rašo apie tai ir lietuvių valdomi portalai, tačiau esu giliai įsitikinęs, kad jie už tokius straipsnius dosniai finansuojami.
Kokia trumpai yra genderizmo esmė? Seksualinės perversijos, liaudiškai tariant – iškrypimai, yra transformuojami į vertybę. Jie yra paverčiami kažkokia socialine estetika, pasigėrėjimo aktu, sektinu pavyzdžiu, standartu, etalonu, jie įkyriai eksponuojami ir propaguojami viešojoje erdvėje. Tiems, kurie tuo nesižavi, dėl to nedžiūgauja, bando viešai nepritarti, yra klijuojamos įvairios etiketės. Tie, kurie išdrįsta tuos dalykus viešai kritikuoti, patys tampa įtariamaisiais ir nuteistaisiais.
meslaisvi.lt