D.Jančaras: niekšai, didvyriai ir abejingieji. Kurių gretose esi ?
Iš karto pasakysiu, aš pats nežinau kuriems save priskirti, na nebent tikrai esu neabejingas. Net neabejoju, kad dėl savo veiklos daugeliui pasidariau niekšu ir dideliu niekšu, labai viliuosi, kad kažkam gal būt esu didvyris. Šiuo metu Lietuvoje gyventi sudėtinga, bent jau dideliai daliai gyventojų, tačiau tikrai ne niekšams. Labiausiai sunkumus jaučia didvyriai, nors abejingųjų gyvenimas taip pat ne rožėmis klotas, tik jie to deja nesupranta. Nesupranta, kad gyventi nuo algos iki algos, už socialinę pašalpą, imti greituosius kreditus pragyvenimui yra visiškai nenormalu. Nenormalu ir tai, kad šį sluoksnį aptarnaujantys politikai, valdininkai ir tarnautojai tokių gyvenimo sąlygų nepatiria, todėl nelabai gali suprasti pastarųjų, o tokius aš priskirčiau niekšams, bet ne tik dėl šito. Niekšas – tai toks žmogus, kuriam jo asmeninė gerovė aukščiau visko. Tokiems nesvarbu nei pareiga, nei priesaika nei apskritai bet kokie žmonių tarpusavio santykiai. Niekšas lengvai gali parduoti, parsiduoti arba išduoti. Nuo to jie tiesiog „kaifuoja”. Niekšai mėgaujasi silpnesnių už juos nelaimėmis, nepritekliumi, žeminimu. Pakilusius tokius žmones kovai už savo teises, lengvai gali pakišti po teisėsaugos „buldozeriu”, kuriame daugiausiai dirba taip pat niekšai, pradedant nuo smulkių niekšelių policijoje ir baigiant „riebių” niekšų teismuose. Pastarieji ir yra didžiausi niekšai, nes jiems patikėtos galios, kurių pagalba jie bet kurį gali padaryti niekšu arba atvirkščiai, niekšą paversti didvyriu. O abejingi visą tą tik stebės, stebės tol, kol gyvenimas tarp niekšų kurį nors iš jų privers būti didvyriu ir mesti iššūkį niekšams. Tačiau net ir tas faktas, kad vienas iš abejingųjų taps didvyriu, kitų abejingųjų sekti jo pėdomis neprivers. Neprivers, nes juk tokie „išdresuoti” abejoti viskuo. Todėl pavienių didvyrių kova didžiuliame niekšų „vandenyne” baigtis pergale sunkiai įsivaizduojama. Dažnai pabuvęs didvyriu ir pavargęs nuo abejingųjų abejingumo ir niekšų niekšybių žmogus turi apsispręsti, tapti vienu iš niekšu ar glaustis prie abejingųjų. Dėl to kai kurie didvyriai stoja į niekšų gretas ir tas abejingiesiems dar labiau padidina abejingumą. Kiti didvyriai pavargę tampa abejingais, tačiau dėl to jų gyvenimas nei kiek nepagerėja. Nes niekšai, nebūtų niekšai jei jie atleistų išsišokėliams, todėl jų niekšybės tik padidėja, kad likusi abejingųjų dalis visada abejotų savo galimybėmis.
Ir vis dėl to pasaulį keičia didvyriai, tikri didvyriai, tie, kurie neišsigąsta niekšų niekšybių ir abejingųjų abejingumo. Linkiu kiekvienam tapti tokiu žmogumi. Sau taip pat.
meslaisvi.lt
Supper….,palaikau straipsnio autoriu simtaprocentaliai…(y)
Manau kad ateina laikas,kai is gobsumo del visko kas juos supa-tie nieksai prades maitoti vienas kita,kad isliktu nieksu tarpe patys „stipriausieji”…..,bet patikekit-neuzilgo jau tas laikas,kai ju egzistencija taps greitu laiku niekine ir beprasme…..Svarbu islikti zmogui zmoniskas..ir nesvarbu kad jis neturtingas,kaip nieksai,nesvarbu kad jis vargsta-svarbu gerbti savo egzistencija ir neapsileisti zeminamam….
reik pirkti snaiperi visiem zmonem bus geriau
tu kaip ritinis anekdotas per radija,kurio paklausai ir nezinai juoktis ar verkti
Šaunuolis autorius.