Dėl pastovaus šunų lojimo savininkai gali susilaukti baudų.

aggressive-dog-trainingNaktinis šunų stūgavimas ir lojimas neleidžia ramiai ilsėtis ne tik kaimiškų vietovių gyventojams, bet ir daugeliui miestiečių. Savivaldybių atstovai pripažįsta, kad ši problema yra aktuali ir tvirtina, jog su tokia netvarka galima kovoti tik padedant patiems gyventojams

Į meslaisvi.lt  redakciją kreipėsi diskomforto nebegalintys pakęsti vienos Pagėgių gatvės gyventojai., žmonės pageidavo likti nežinomais.  Anot jų, nuo kaimynų šunų stūgavimo jie kenčia jau porą metų.

Sutriko miegas

Šioje gatvėje, yra privatūs namai, kurių kiemuose kiaurus metus laikomi įvairių veislių šunys.

„Naktimis ir paryčiais jau nepakeliama nuolat klausytis jų lojimo, kaukimo, sutrikęs mūsų miegas . Vasarą atidarius langus tapo apskritai nebeįmanoma miegoti. Auginame ir mažamečius vaikus, kurie itin jautriai reaguoja į šunų keliamą triukšmą.  Gyventojai augina dar 3 mažesnius šunis, kurie vakarais, rytais  laksto laisvai gatvėje  ir loja. Tad girdime jau ir visą šunų „chorą”, – skundėsi gyventojai.

Prie būdos prirakintas šuo, jų teigimu, virsta nenumaldomu pilnaties „garbintoju”: tuomet jis stūgauja ištisą naktį.

Problema paprasta, reikia tik žinoti įstatymus.

Informacijos analizės asociacijos prezidentas D.Jančaras patikino, kad problema, su kuria susidūrė šios gatvės gyventojai, yra išties labai opi ir ji yra ne tik Pagėgiuose, panašiomis bėdomis skundžiasi visos Lietuvos gyventojai.

„Dėl šunų naktimis keliamo triukšmo man asmeniškai  skundžiasi daug gyventojų. Aš jiems bandau paaiškinti ką daryti, kur kreiptis. Pagėgiuose tikrai dalyje miesto padedant savivaldybės darbuotojams ją sumažinome. Sudrausminti lauke laikomų šunų šeimininkus tikrai galima”, – teigė jis.

Visose Lietuvos savivaldybėse yra patvirtintos Gyvūnų priežiūros ir laikymo  taisyklės. Jose yra punktas, skelbiantis, jog „savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų”.

Anot D.Jančaro, būtent žodis „ramybė” ir kitų asmenų teisių bei interesų nepažeidimo principai šiuo atveju ir yra svarbiausi.

„Nepatenkinti gyventojai turėtų surašyti skundą ar pareiškimą  policijos komisariatui arba savivaldybės sanitarijos skyriui. Dar gerai būtų surinkti ir  kitų nepatenkintų gyventojų parašus. Savivaldybės turi tokias administracines komisijas į kurias įeina ir policijos pareigūnai. Šios komisijos taip pat  galėtų imtis prevencinio darbo tramdant nepaklusnių šunų augintojus.

Už minėtų taisyklių pažeidimą minėta komisija asmeniui gali taikyti įspėjimą arba baudą.

„Jei šuns ar šunų šeimininkas nespręs problemos, bus surašytas dar vienas protokolas, bauda didės. Vėl neišsprendus problemos – vėl didesnė bauda. Taip galima „prisižaisti” ir iki kelių tūkstančių. Viena moteris kiek žinau mieste maitina net 12 kačių, kurios laisvai klajoja po aplinkinių gyventojų valdas.Ji tame nieko bloga nemato. Tokiems piliečiams manau atsakingos institucijos turėtų padėti susivokti, kad toks jų elgesys yra neleistinas.

Yra dar vienas įstatymas, kuriuo remiantis galima priversti gyvūnų šeimininkus užtikrinti, kad jų laikomi keturkojai netrikdytų rimties. Tai administracinės teisės pažeidimų 183 str., kuris sako, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, –užtraukia įspėjimą arba baudą

Taigi Gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, kad dienos metu jų augintiniai savo lojimu neviršytų leistino triukšmo lygio. O nakties metu net ir butuose nuo 24 iki 6 val. šunys negalėtų garsiai loti nes tai jau būtų viešosios rimties trikdymas.

D.Jančaras mano kad į tokias kaimynų augintinių išdaigas tikrai neturėtume žiūrėti pro pirštus. Juk triukšmas beveik kaip radiacija, sukelia didžiulius žmogaus sveikatos sutrikimus, o savo sveikata juk kiekvienas labai smarkia rūpinasi. Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Ilgai veikiant intensyviam triukšmui, vystosi centrinės ir vegetacinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Net, palyginti, nestiprus 60-70 decibelų triukšmas , o monotoninis šuns lojimas tikrai viršija tokį, sukelia galvos skausmus, svaigimą, cypimą ausyse, nemigą, pablogėja atmintis, dėmesys, orientacija. Jo įtakoje 10-25 % sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, pablogėja žmogaus klauso ir regos sensomotorinių reakcijų greitis, vibracinis jautrumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika. Tyrimais nustatyta, kad triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresas, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia organizme įvairius neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti įvairių susirgimų – hipertoninės ir ischeminės širdies ligos, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinių uždegimų, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą.

Žinantys tai žmonės tikrai turėtų susirūpinti savo kaimynų elgesiu ir reikalauti, kad pastarieji užtikrintų savo gyvūnų tinkamą priežiūrą”-baigė D.Jančaras

meslaisvi.lt