Informaciniai karai jau čia – laikas ginkluotis žiniomis

  Visiems , kurie skaitys šį straipsnį ir svarbiausia, perskaitys jį iki galo, turėtų labiau atsiverti akys kaip ir kokiu būdu šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje vyksta informaciniai-psichologiniai karai. Panašaus karo modelį tik mažesniu masteliu taiko ir politikai, daug metų užsisėdėję įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Taip, taip, nesijuokite, juk kiekvieno karo tikslas, užimti kažkokią tai teritoriją. O kam priklauso mažesnių savivaldybių teritorijos Lietuvoje, niekam abejonių jau nekyla. Daugelis pasakys, kad apie kokius informacinius karus čia mes rašinėjame, juk vyksta rinkimai ir žmonės pasirenka sau valdžią. Iš dalies taip, tačiau iki rinkimų vyksta intensyvus informacinis-psichologinis žmonių paruošimas tiems rinkimams. Todėl perskaitę šį straipsnį iki galo jūs tikrai įžvelgsite tokio karo apraiškas ir savo gyvenamojoje teritorijoje.
Kad žmonės galėtų pasipriešinti tokiam karui jie turi suprasti su kokiu reiškiniu jie susidūrė, kokio jis dydžio ir kokio grėsmės lygio. Visų pirma turime pažinti priešą ir kaip nekeista – save. Antra, matyti teritoriją, kurioje vyksta šis info- karas.
Turime pripažinti, dalyvaujame kare, kurio mums niekas nepaskelbė, tokį karą dar vadina „hibridiniu“, „nelinijiniu“ arba „valdomo chaoso“ karu. Toks karas apima karinius, informacinius, teroristinius ir kitas agresyvias priemones, koordinuojamas iš vieno centro ir nukreiptas kažkokio strateginio tikslo pasiekimui. Vienas iš tikslų būna visiškas visuomenės paklusnumas. Ar panašaus reiškinio nematome šiuo metu Lietuvos savivaldybėse? Nu tiek to, žiūrėkime plačiau. Tokio karo turinys, charakteris ir ypatumai iš esmės skiriasi nuo praeitų karų modelių. Ekspertai tokius karus labiausiai linkę vadinti valdomo chaoso karais. Geopolitinėje sistemoje valdomo chaoso karo tikslas geopolitinis valstybės-aukos sunaikinimas, jos geopolitinių charakteristikų neutralizavimas- teritorijos dydžio, žmonių kiekio, pasaulinio statuso, ekonominių galimybių, karinės galybės, perkamosios galios. Vykstant tokiam karui, valstybėje-aukoje arba atskirose jos teritorijose inicijuojami tam tikri politiniai procesai, kurie ir yra valdomo chaoso strategijos užuomazgos. Tikrieji valstybės – agresorės tikslai yra kruopščiai maskuojami nuo žmonių dėmesio, jie slepiami po „informacinėmis šiukšlėmis“ ir demagogija. Visumoje valdomo chaoso arba hibridinis karas turi tris stadijas
1. Padėties valstybėje išsiūbavimas ir pasinaudojus atsiradusia krize, sukeliama vidinė valstybės-aukos sumaištis.
2. Žmonių degradavimas, emigracija ir šalies žmonių suskaldymas paverčiant valstybę į taip vadinamą be-idėjinę valstybę
3. Politinės valdžios pakeitimas visiškai lojalia šaliai-agresoriai
Karo ekspertai su tokio tipo kariavimu susipažinę jau seniai. Informacinio karo suvokimo užuomazgos buvo 1960-70 metais, kuomet buvo išstudijuoti rusų caro armijos karininko Evgenijaus Mesnerio raštai apie „karą-maištą“ . Jis rašė, kad ankstesnių karų tikslas buvo teritorijos užkariavimas, o ateityje vyks karai, kurių tikslai bus užkariauti žmonių sąmonę priešiškoje valstybėje. Karas vyks ne dvimatėje erdvėje, kaip senovėje ir ne trimatėje, kuomet atsirado karinė aviaciją, o keturmatėje, kur kariaujančių tautų psichika ir bus ketvirtoji erdvė. Kariavimas sukilėliais, diversantais, teroristais, propagandistais ateityje taps didelio masto“-rašė pulkininkas. Turbūt tokių karų galime įžvelgti ne tik šiuolaikinėje Ukrainoje bet ir kitose valstybėse. Šie nauji karai konstruojami pasitelkiant civilius gyventojus priverčiant juos nekęsti valdžios, o vėliau juos panaudoti kaip gyvą skydą. Greta visa to masinio informavimo priemonės įgyvendina pagrindinę jiems skirtą užduotį formuoti visuomenės nuomonę tokią, kuri būtų paranki valstybei-agresoriui. Paradoksalu, tokios nuomonės suformavimas praktiškai svarbesnis už pačią pergalę. Priešiškų kareivių žudymas tampa bereikšmis, geriau jau žudyti savus ir tą nušviesti tinkamai paruošta informacija. Tokio karo eigoje agresorius dažnai savo atliktus veiksmus priskiria valstybei-aukai. Viskas pagal Džordžą Orvelą- auka informacijos vartotojų akyse paverčiama agresoriumi, o agresorius sąžiningu keršytoju. Kitaip tariant įvykdomas informacinis užkrėtimas. Pagrindiniu poveikio objektu, hibridiniame kare tampa ne priešai ,o gyventojai, kurie vaduojasi. Užduotys ir metodai joms vykdyti suformuojamos taip, kad gyventojai patys išduotų savo valstybę ir palaikytų agresorių. Tuo pačiu metu stipriai dirbama su pasauline žiniasklaida, kad būtų formuojamas agresoriui palankus vaizdas. Tokio karo nestandartinėmis situacijomis būtų galima pavadinti valstybės-agresorės taip vadinamų kultūringų, savanorių valstybės-aukos žmogeliukų įtraukimas į agresoriaus pusės palaikymą. Tačiau tokius žmones būtų galima pavadinti tiesiog samdiniais arba vietiniais išdavikais. Jie nesusaistyti tarptautine teise, o tiesiog atlieka nešvarius darbelius.
Didesnių valstybių karo ekspertai ir mokslininkai jau ilgą laiką kuria informacinių-psichologinių karų strategijas. Kai kurie jų tokius karus apibrėžia taip- dabartiniu metu tokio tipo karai įgavo socialiai pavojinga formą. Prievartiniu būdu naudojamas poveikis priešo psichologiniam stabilumui, kad būtų pasiekti valstybės agresorės tikslai. Pateiksime dar kelis pavyzdžius, kaip apibūdina tokio tipo karą įvairių šalių ekspertai.
Informacinis karas (Information Warfare)- nukreipti veiksmai su tikslu įgyti informacinį pranašumą, kurį panaudojus būtų galima pridaryti nuostolių priešo informaciniams procesams ir informacinėms sistemoms su lygiagrečiu savo informacijos , informacinių priemonių apsaugojimu. Sudedamosios informacinio karo dalys yra informacinis-psichologinis (information and psychological warfare) ir kibernetinis (cybernetic warfare) karai.
Informacinis-psichologinis karas- nukreiptas įgyvendinti valstybės-aukos karių ir civilių poveikiui. Įgyvendinamas iš anksto paruoštos informacijos sklaida, vykdant informacinio-psichologinio karo operaciją.
Kibernetinis karas- sudedamoji informacinio karo dalis nukreipta priešo informacinės infrastruktūros sunaikinimui. Įgyvendinamas atliekant operacijas, kurių metu išsiaiškinami slaptažodžiai reikalingi patekti į priešo valdomus kompiuterius bei programas.
Informacinis ginklas- techninių ,technologinių ir kitokių priemonių ir metodų kompleksas ,kuris apibrėžiamas ne kiek pačio savybėmis, o objekto charakteristikomis į kurį tas kompleksas nukreiptas. Informacinis ginklas tai visuma priemonių nukreiptų į bet kokio sociumo gaunamos informacijos kokybę.
Tam kad pažintume priešo strategiją, būtų naudinga aprašyti jo pagrindinius veiksmus įgyvendinant informacinį karą. Specialistai apibūdiną informacinį karą kaip tarpvalstybinę kovą informacinėje erdvėje turint tikslą padaryti kuo daugiau nuostolių priešo informacinėms sistemoms, procesams ir resursams, ypatingos svarbos struktūrom, o tai pat masiniam gyventojų apdorojimui su tikslu destrūkterizuoti visuomenę ir valstybę.
Pagrindinė informacinio karo forma yra slaptos informacinės –psichologinės operacijos įgyvendinamos valdomu informaciniu srautu nukreiptu individualioms, grupinėms ar masinėms sąmonėms. Panaudojus tokias operacijas paveikiama šalies –aukos piliečių valia, jų jausmai, dezinformuojama apie šalyje priimamus politinius, ekonominius sprendimus, naikinama priešo informacinė infrastruktūra ir masinės informavimo priemonės. Tokių operacijų tikslas taip pat yra negatyvaus požiūrio į savo valstybę formavimas.
Tokio karo eigoje turi būti įkurtas žvalgybinis- informacinis centras, funkcionuojantis realiame laike. Karinius veiksmus turi pakeisti greitas politinės ir ekonominės priešo infrastruktūros sugriovimas, taip pat ryšių ir radio bangomis sklindančių srautų neutralizavimas.
Svarbi informacinio ir ne tik karo dedamoji yra moralinis faktorius. Moralinės-psichologinės sistemos sukūrimas šiuolaikinių karių pasiruošime turi didelę reikšmę. Jie privalo kurti algoritmus, kad griautų priešo moralinę dvasią, o tai yra lemiamas faktorius šiuolaikiniame kare.
Sunaikinimo objektu šiuo atveju pasirenkama:
-valstybės-aukos informacinė struktūra
– Kariškių ir įvairių socialinių grupių žmonių jausmai, valia ir sąmonė ypač per rinkimus ar krizinius periodus
-valdomų sprendimų priėmimo sistemos politinėje, ekonominėje, socialinėje, mokslinėje, techninėje ir valstybės gynimo srityse.
-kriziškai nusistačiusi visuomenė dalis( opozicija, disidentai, kriminaliniai elementai) kaip priemonė sustiprinti krizę priešo sociume.
Išanalizavę Ukrainos situaciją nustatėme eilę pavojų vykstant informaciniam karui:
Kariniai veiksmai būna lydimi masinėmis informacinėmis-psichologinėmis , kibernetinėmis operacijomis.
Paslėptos, ryšinės priešo priemonės: kai prie tariamų paliaubų ir melagingų taikių priemonių konflikto reguliavimo metu pasitelkiami religijų autoritetai. Kalbami įvairūs pamokslai apie „karius didvyrius“, “šventą karą“ ir kt.
Atskira info-karo kryptimi , kuri aktyviai naudojama pasirenkama nuogirdų taktika. Jos transliuojamos žiniose, spaudoje. Tam užverbuojami žinomesni visuomenės žmonės.
Informacinės-propagandinės struktūros valstybės teritorijoje: tai informacinės agentūros, leidyklos, IT padaliniai, blogeriai ir t.t. Ilgą laiką tylėję, jie pradeda skleisti panikos, depresines nuotaikas valstybėje-aukoje ir tuo pačiu pradeda girti agresorės veiksmus.
Informacinio karo sėkmė akivaizdi, nes ji remiasi valstybės aukos biurokratinio valdymo spragomis. Valstybėje dirbantys tarnautojai nepajėgūs eiti kartu su naujai atsirandančiomis technologijomis.
Masinė kiber-ataka. Priešiškos struktūros maskuojasi po anoniminiais facebookiečiais, įvairiomis organizacijomis tokiomis kaip „anonymous“ „kiber-berkutas“
Kaip priešintis, jei prieš valstybę vedamas nepaskelbtas informacinis karas?
Bendras patriotinis pakilimas. Gyventojams suteiktos saviorganizavimosi galimybės. Įvairių situacinių centrų sukūrimas, kaip valstybinių, taip ir privačių, kurie žaibiškai reaguotų į pokyčius informacinėje erdvėje. Mišri valdymo sistema sudaro galimybes išlaikyti reguliarią informacijos kontrolę, kuomet būna atakuoti pagrindiniai informacijos valdymo padaliniai. Pagrindinė sėkmės priežastis turėtų būti kvalifikuoti darbuotojai, horizontalaus valdymo su kitomis saugumo struktūromis galimybės ir standartų nustatymas skelbiant informaciją.
Efektyvi informacinė politika: būtinas kasdienis kontekstas strategiškai svarbiais klausimais išnaudojant atgalinį ryšį. Valstybės vadovybė turi suprasti, kad tik bendromis priemonėmis valstybinėmis, nepriklausomomis , visais valstybės gyventojais įmanoma pasipriešinti informaciniam ir ne tik karui.

http://www.goit.lt/lt/

Informacijos Analizės Asociacija