Per penkiolika metų iš Lietuvos vairuotojų užsienio draudikai surinko milijardus eurų

Megos StogasValstybinės įmonės „Regitra” duomenimis, Lietuvoje yra registruota arti dviejų milijonų automobilių. Automobilių  savininkai 2012 metais  įstatymu buvo įpareigoti drausti savo transporto priemonę privalomuoju draudimu. Jau rašėme anksčiau, kad visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės yra registruotos užsienio valstybėse. Jau 15 metų Lietuvoje įsitvirtinusios užsienio kapitalo draudimo bendrovės gali džiaugtis  pajamomis iš vairuotojų, kuriems ši prievolė lyg abonentinis mokestis. Vidutiniškai apdrausti automobilį metams kainuoja apie 70 eur. Gaunasi, kad visi Lietuvos automobilių savininkai draudimo bendrovėms per metus sumoka apie 140 mln.Eur. Per penkiolika metų lietuviai draudikams paklojo vidutiniškai virš 2 mlrd. eur. Žinoma, dalį šios sumos draudimo bendrovės sumoka žalos atlyginimui įvykus eismo įvykiui, bet draudikų pelnas dėl to nei kiek nesumažėja. Kiekvienas avarijos kaltininkas žino, kad po eismo įvykio drausti savo transporto priemonę ateityje teks žymiai brangiau. Kodėl? Atsakymas paprastas, draudimo bendrovės nuostolių nenori. O tie vairuotojai, kurie tuos penkiolika metų drausmingai važinėja ir nepakliūna nei į vieną eismo įvykį apskritai draudimo bendrovių išlaikytojai. Kitas momentas, trumpiausias laikotarpis, kuriam galima apsidrausti savo transporto priemonę yra vienas mėnesis, tad jeigu koks senjoras nusprendė vieną dieną per mėnesį nuvykti į sodą, jis draudėjams mokės už visą mėnesį. Tikrai geras verslo planas, planas tų, kuriems Lietuvos reikėjo kaip biznio teritorijos. Žodis privalomas yra privalomas,t.y. privaloma elgtis taip, kaip nurodo įstatymo leidėjas. Daugelio lietuvių finansinė padėtis nuo 2008 metų ženkliai pablogėjo, tas atsiliepė ir draudikų pelnams. Vis daugiau vairuotojų dėl asmeninių pajamų sumažėjimo pradėjo važinėti be privalomojo draudimo, dažnas pradėjo rinktis geriau baudą už važiavimą be draudimo nei draustis draudime. Tą greitai suprato draudėjai. Greičiausiai jie pasirūpino įranga, fiksuojančia nedraustus automobilius, kuri atsirado Lietuvos keliuose. Tokia įranga buvo aprūpinta ir Lietuvos kelių policija. Dabar važinėti be draudimo darosi vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Nenustebčiau, jei sužinočiau, kad eismo saugumo akcijas, tokias kaip nulinio greičio viršijimo reidai, taip pat apmoka draudimo bendrovės, juk , kad būtų kuo mažiau eismo įvykių labiausiai suinteresuotos gali būti būtent jos.

Greičiausiai draudikai pasirūpino dar vienu sau palankiu saugikliu, įstatymas sako, kad nedrausta  ilgiau nei pusmetį  transporto priemonė yra automatiškai išregistruojama iš registro duomenų, todėl ši bauginanti nuoroda priverčia savininkus kartas nuo karto apdrausti automobilį, net jei su juo važinėji visai nedaug.

meslaisvi.lt